Paaiškėjo, kiek šį mėnesį už šildymą mokės Vilnius, Kaunas ir kiti didieji miestai

Kaunas išlieka brangiausiu didmiesčiu, Šiauliai – pigiausi

Prasidėjus vasario mėnesiui, gyventojai laukia sąskaitų su baime. Didžiausią nerimą kelia šildymas, nes sausio mėnuo buvo itin šaltas ir mokesčių pasikeitimai įtakoja kainų augimą. Gyventojų nerimui malšinti skelbiami ir preliminarūs sąskaitų spėjimai bei konkretūs kainų duomenys.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenys rodo, kad vasarį didžiausios centralizuoto šildymo kainos tarp didžiųjų Lietuvos miestų ir toliau bus Kaune. Kauniečiams šilumą tiekianti savivaldybės valdoma įmonė „Kauno energija“ vasarį taikys 9,81 ct/kWh kainą be PVM. Tai reiškia, kad Kaunas išlieka brangiausiu didmiesčiu jau nuo pat šildymo sezono pradžios. [1]

Vilniuje vasarį šilumos kaina bus mažesnė – 8,33 ct/kWh be PVM, todėl vilniečiai mokės 1,48 ct/kWh mažiau nei Kauno gyventojai. Klaipėdoje ir Šiauliuose kainos bus dar žemesnės. Pigiausiai iš didžiųjų miestų šildysis Šiaulių gyventojai – jiems šiluma kainuos 6,44 ct/kWh be PVM. Tai net 3,37 ct/kWh mažiau nei Kaune.

VERT duomenimis, lyginant su sausiu, pigiau vasarį šildysis Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai, tačiau Kaunas išlieka išskirtinis atvejis, kur aukštos kainos laikosi nuosekliai jau kelis mėnesius.

Vidutinė šilumos kaina Lietuvoje auga, bet ne visur vienodai

Vasario mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje siekia 8,40 ct/kWh be PVM. Tai 5,40 procento daugiau nei sausį, kai kaina buvo 7,97 ct/kWh. Palyginus su praėjusių metų vasariu, kai kilovatvalandė kainavo 8,02 ct, augimas siekia 4,74 procento.

Nors vidutinis kainų augimas atrodo santykinai nedidelis, realios gyventojų sąskaitos smarkiai priklauso nuo konkretaus miesto, pastato būklės ir suvartojamos šilumos kiekio. Skirtumai tarp savivaldybių išlieka dideli, o tai reiškia, kad dviejų panašių butų sąskaitos skirtinguose miestuose gali skirtis net keliasdešimt procentų. [2]

Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius pabrėžia, kad didžiausi kainų skirtumai susidaro ne didmiesčiuose, o mažesnėse, vadinamosiose žiedinėse savivaldybėse, kur vartotojų tankis mažas, o infrastruktūra išskaidyta. Tokiose vietovėse šilumos kaina gali siekti ir apie 12 ct/kWh, kai tuo metu didmiesčiuose ji dažniausiai laikosi 6–7 ct/kWh ribose.

PVM panaikinimas ir šalčiai smarkiai didina galutines sąskaitas

Nuo šių metų pradžios gyventojų šildymo sąskaitas papildomai išaugino panaikinta PVM lengvata. Seimas panaikino 9 procentų PVM tarifą centralizuotam šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, o vietoje jo taikomas standartinis 21 procento tarifas. Dėl to galutinė šilumos kaina gyventojams išaugo ženkliai labiau nei vien tik dėl kainų pokyčių rinkoje.

Kaune galutinė šilumos kaina, įskaitant PVM, nuo sausio siekia apie 11,87 ct/kWh. Kartu su šaltesnėmis oro sąlygomis tai lėmė ryškų sąskaitų šuolį. BNS skelbia, kad centralizuoto šildymo sąskaitos už sausį buvo 85–90 procentų didesnės nei už gruodį.

VERT skaičiavimais, naujos statybos 60 kvadratinių metrų bute sausio šildymo sąskaita gali siekti apie 85 eurus, renovuotame senos statybos name – apie 137 eurus, o nerenovuotame senos statybos name – net apie 226 eurus. Tai rodo, kad didžiausią poveikį gyventojų piniginėms daro ne vien pati šilumos kaina, bet ir pastato energetinis efektyvumas bei PVM taikymas visoms šildymo sąnaudoms.