Opozicija ragina Palucką trauktis: Olekas užsimena apie galimybę perimti pareigas

Probacijos tarnyba apie Palucką sužinojo per vėlai

Probacijos tarnyba nedalyvavo sprendimo vykdymo procese, nes negavo informacijos iš teismo. Vilniaus miesto apylinkės teismas laiku nepranešė apie Gintauto Palucko nuosprendį. Tarnybos atstovė Simona Banėnienė teigė, kad informacija apie teismo sprendimą pasiekė juos tik 2013 metų gegužę – daugiau nei po metų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki to laiko bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau buvo pasibaigęs, tad Probacijos tarnyba nebegalėjo imtis priežiūros priemonių.

Dėl šios klaidos nebuvo taikytos įstatyme numatytos priežiūros priemonės. [1].

Pasak tarnybos, atsakomybė tenka ne jiems, o teismui, kuris nepateikė patvarkymo dėl sprendimo vykdymo. Probacijos tarnyba akcentuoja, kad būtų atlikusi visas įstatyme numatytas funkcijas, jei tik būtų buvusi informuota laiku.

J. Olekas pasiruošęs perimti premjero vairą: „Jei reikės – dirbsiu“

Juozas Olekas teigia esąs pasirengęs perimti ministro pirmininko pareigas, jei Gintautui Paluckui tektų trauktis iš posto. Anot Seimo pirmojo vicepirmininko, tai būtų pareigos, o ne politinės ambicijos klausimas – esą jo gyvenimiška ir politinė patirtis leistų tinkamai atlikti šias funkcijas [2].

Visgi J. Olekas pabrėžia, kad pirmiausia socialdemokratų partija turi įvertinti visą situaciją, sulaukti tyrimų išvadų ir tik tada spręsti, kaip atkurti visuomenės pasitikėjimą valdžia. Jis neatmeta galimybės imtis atsakomybės, jei tam pritartų tiek prezidentas, tiek politinė bendruomenė.

Kalbėdamas apie susidariusią krizę, Olekas atvirai pripažino, kad dalis G. Palucko atsakymų dėl jo praeities jam pačiam kelia klausimų. Politiko nuomone, situacijai būtų galima buvę užkirsti kelią, jei premjeras būtų elgęsis atviriau ir glaudžiau bendravęs su visuomene bei žiniasklaida.

Dabar, anot pirmojo vicepirmininko, visuomenėje matomos didėjančios įtampos ir protestai rodo, jog būtina imtis aiškių sprendimų – ypač artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.

LVŽS: Paluckas turi trauktis iš premjero ir Seimo nario pareigų

Tuo tarpu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) griežtai pasisako už tai, kad premjeras G. Paluckas nedelsdamas atsistatydintų. Antradienį po partijos valdybos posėdžio LVŽS pirmininkas Aurelijus Veryga pareiškė, kad dabartinė situacija yra netoleruotina ir diskredituoja ne tik Vyriausybę, bet ir pačią valstybę [3].

Pasak A. Verygos, G. Palucko negebėjimas prisiimti atsakomybės kenkia visuomenės pasitikėjimui politine sistema.

LVŽS teigimu, Palucko atsakymai į visuomenei rūpimus klausimus apie jo praeitį yra neaiškūs, o tolimesnis aiškinimasis Seimo tribūnoje – beprasmis. Jei premjeras pats nesitrauks, frakcija žada imtis iniciatyvos dėl apkaltos proceso, palaikyti neeilinės Seimo sesijos sušaukimą ir prisidėti prie kreipimosi į Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti, ar Paluckas teisėtai kandidavo į Seimą 2020 ir 2024 metais.

Prokuratūra ėmėsi tirti Palucko sklypo ir verslo sandorius

Prokurorai aktyviai reagavo į sklypo Laurų gatvėje situaciją, kai paaiškėjo, jog didžioji dalis žemės buvo valstybinis miškas, neteisėtai perleistas privačiam asmeniui. Gindami viešąjį interesą, jie kreipėsi į teismą su prašymu grąžinti šį miško sklypą valstybei. 2014 metais teismai patenkino prokurorų prašymą ir pripažino negaliojančiomis pirkimo bei pardavimo sutartis [4].

Be to, Vyriausybės vadovui ir jo bendraturtei iš valstybės priteista atlyginti dalį žemės kainos, susijusios su grąžintu mišku.

Taip pat Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su premjero verslo veikla ir ryšiais. FNTT tiria aplinkybes dėl paskolos, suteiktos premjero kontroliuojamai įmonei, o STT nagrinėja klausimus dėl ankstesnių įmonių veiklos, paskolų ir nekilnojamojo turto sandorių, susijusių su premjeru.

Premjeras neigia piktnaudžiavimą sklypo pirkimu ir vadina jį įprasta praktika

Tuo tarpu premjeras savo atsakymuose į jam mestus kaltinimus pabrėžia, kad 2009 metų sklypų įsigijimai prestižinėje Laurų gatvėje buvo „visiškai įprasta verslo praktika“ tuo metu vykstant žemės nuosavybės atkūrimui [5].

Pasak G. Palucko, dalis savininkų norėdavo sklypus pasilikti vėlesniam laikotarpiui, o informacija apie galimus pirkimus buvo laisvai dalinama tarp advokatų, nekilnojamojo turto pardavėjų ir tarpininkų. Todėl, anot Palucko, čia nėra jokios „mistikos“ ar slapto susitarimo.

Premjeras taip pat neigia bet kokį savo dalyvavimą sklypų formavime ar naudą iš tarnybinės padėties. Jis tvirtina, kad pats nedalyvavo šio proceso rengime ir nepasinaudojo savo pareigomis asmeninėms naudoms.

Be to, G. Paluckas teigia esąs „nukentėjusioji pusė“ šioje istorijoje, nes valstybė jam kompensavo dalį įsigyto sklypo kainos po ilgų teismų ir ginčų. Jis ragina nevertinti situacijos iškraipytai ir pabrėžia, kad sandoriai vyko pagal tuo metu galiojusią praktiką, kuri buvo plačiai paplitusi.