Panaudota alyva teršia aplinką ir kelia pavojus, tačiau lietuviams tai nė motais

Aplinka teršiama dėl noro sutaupyti ir nežinojimo

„Jei tik įmanoma, perdirbk arba naudok pakartotinai", – tokie arba panašūs teiginiai pastaruosius metus lydi daugelį. Juk dabar ypač madinga kalbėti apie tvarumą ir daugkartinio naudojimo prekes.

Tačiau tokios taisyklės tinka ne visada ir ne visur. Yra produktų, kurių antrinis ar daugkartinis panaudojimas yra netoleruojamas ir net pavojingas.

Vienas iš tokių produktų yra alyva. Vairuotojams, mechanikams ar transporto priemonių aistruoliams tepalai yra puikiai žinomas produktas.

Transporto priemonės techninės apžiūros metu ir prireikus remonto, tepalai gali būti pakeičiami autoservise, tačiau kai kurie, siekdami sutaupyti, yra linkę juos keisti patys ir vėliau net panaudoti antrą kartą.

Alyvos tepalu šildomos gyvenamųjų namų ar autoservisų patalpos, pavasarį kai kurie tokiu tepalu impregnuoja tvoras ar kitus medienos gaminius.

To daryti negalima, tačiau akivaizdu, kad ne visi gyventojai žino, kaip tinkamai pasirūpinti automobilių atliekomis. Svarbu žinoti ir tai, kad bet koks antrinis tepalų praktinis pritaikymas Lietuvoje yra draudžiamas [1].

Toks elgesys gali užtraukti baudą, siekiančią net keletą tūkstančių eurų. Kartu pakartotinis alyvos naudojimas teršia gamtą, kenkia augmenijai, gyvūnijai ir pačiam žmogui.

Daugelis vis dar nežino, ką daryti su panaudota alyva

KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto surengta apklausa atskleidė, jog automobilių tepalus namuose keičia net 22 proc. vairuotojų, o 4 proc. iš viso tuo nesirūpina, nes šį procesą patiki kitiems asmenims.

Į klausimą, kur dedate atitarnavusius naftos produktus, net 11 proc. respondentų negalėjo tiksliai atsakyti, nes už tai atsakingas kitas asmuo. 5 proc. nurodė, kad kaupia garaže ar sandėlyje.

„Iš šio tyrimo paaiškėjo, jog dar yra žmonių, kurie su panaudota automobiline alyva elgiasi ne taip, kaip reikalauja Atliekų tvarkymo įstatymas ir tikėtina, kad neteisėtai ją naudoja, kur tik sugalvoja. O tai yra didžiulė žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai", – sako Rita Zdanevičienė, Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už alyvos ir alyvos atliekų tvarkymo reikalavimų nevykdymą asmenims gali būti paskirta bauda nuo 120 iki 6000 eurų. Juridiniams asmenims – nuo 300 iki 6000 eurų.

Fiziniai asmenys, kurie yra alyvos turėtojai, privalo jos atliekas perduoti licenzijuotiems tvarkytojams. Tokio pobūdžio teršalus draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, šalinti teisės aktuose nenumatytais būdais.

Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro Gamybinio proceso tarnybos vadovo Aurimo Uldukio teigimu, per kalendorinių metų laikotarpį vienas gyventojas nemokamai gali priduoti iki 10 kilogramų panaudoto tepalo [2].

Viršijus nemokamai priduotų atliekų kiekį, alyvos atliekos gali būti atiduodamos sumokėjus nustatyto dydžio mokestį. Lietuvos rinkoje kasmet parduodama iki 25-30 tūkst. tonų įvairios rūšies alyvos, tačiau surenkamas ir sutvarkomas tik nedidelis panaudoto tepalo kiekis.

Manoma, kad apie 6 tūkst. tonų alyvos atliekų, esančių nelegalioje rinkoje, sudeginama arba kitaip neteisėtai panaudojama.

Alyvoje aptinkamos pavojingos medžiagos gali atsidurti dirvožemyje arba vandenyje

Vilniaus Gedimino technikos universiteto – VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Alfredas Rimkus teigia, kad naudojant jau savo darbą atlikusią alyvą, ilgainiui, esant aukštai temperatūrai, galima pradėti jausti alyvos kvapą: tai reiškia, kad į aplinką pradeda sklisti lakiosios medžiagos, o jos yra pavojingos.

Grėsmes įvertinti derėtų ir svarstant alyvą pakartotinai naudoti šildymui. Tokiu atveju, patekę į degimo produktus, tepalai teršia orą.

Jau naudotą alyvą vėl pritaikant technikos tepimui, ji tampa mažiau veiksminga, todėl mechanizmų dilimas nebus nuslopintas, o veikiau priešingai, taps tik dar efektyvesnis.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Aušros Zigmontienės teigimu, panaudota alyva gali kenkti ne tik gamtai ir mūsų aplinkai, tačiau ir mums patiems.

„Panaudotoje alyvoje yra įvairių cheminių medžiagų. Joje galima aptikti ne tik platų spektrą sunkiųjų metalų, pvz. vario, cinko, švino, bet ir įvairių chlororganinių junginių", – teigia ekspertė.

Tie, kas mechanikai naudojamą alyvą keičia savarankiškai, verta atsiminti:

• naudoti alyvą antrą kartą arba ne pagal paskirtį yra draudžiama;
• alyvą draudžiama pilti į paviršinio bei požeminio vandens telkinius bei drenažo ir kanalizacijos sistemas;
• alyvą draudžiama pilti ant dirvožemio;
• draudžiama panaudotą alyvą perduoti asmenims, neturintiems teisės tvarkyti tokių atliekų;
• draudžiama deginti alyvų atliekas neturint teisės tai daryti.