Parduodate prekę internetu? Būkite budrūs – plinta naujas sukčiavimo būdas

Nepasitikėkite siunčiamomis atlikto pavedimo kopijomis

Iki šiol kaip ir dauguma, tikriausiai galvojote, jog apgauti gali tik internetu prekiaujantis asmuo. Tačiau bankas „Luminor“ įspėja, jog apgauti gali likti ir patys pardavėjai, sąžiningai norėję parduoti prekę. Paplitus internetinei prekybai sukčiai nesnaudžia ir atranda vis naujų būdų kaip apšvarinti net ir pačius atidžiausius.

Ypatingai jaunus žmones, gerai įgudusius internetiniuose pirkimuose, rodos, sunku apgauti. Tačiau tai – mitas, mat įgudę finansiniai sukčiai gali ne tik daryti psichologinį spaudimą, bet ir pasinaudoti garsiais kurjerių prekių ženklais sukurdami netikras internetines svetaines ir išviliodami bankinės kortelės duomenis.

Pirkėjų sumanumas itin pasitarnavo tobulėjant sukčių pinigų išviliojimo sistemoms, mat šie kurpia vis labiau įtikinamus apgavysčių scenarijus. Anot „Luminor“ banko sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovo Lino Sadecko, šiuo metu pastebimas vis augantis nusikaltimų skaičius, kai sukčiai socialiniuose tinkluose apsimeta pirkėjais, todėl labai svarbu nespausti ant įtartinų nuorodų, kurias siunčia pirkėjas [1].

Sukčiai, apsimetantys pirkėjais, gali atsiųsti suklastotas „atlikto“ pavedimo kopijas, o pinigų taip ir nebūna pervedę. Tada prieš pardavėją pradedamas vykdyti psichologinis spaudimas – esą prekės reikia kuo greičiau, kitaip – nepirks. Norintys kuo skubiau parduoti prekę pardavėjai nepatikrina savo banko sąskaitos ir nesulaukę mokėjimo iš kito banko (kai kurie bankai, kaip antai „Luminor“ nevykdo momentinių mokėjimų), prekę išsiunčia vos sulaukę mokėjimo kopijos iš pirkėjo.

Pinigus galime ir savavališkai pervesti sukčiams – griežtai rekomenduojama nespausti ant nuorodų

Skelbiama, kad dažniausiai tokie sukčiai taikosi į tokias prekes, kurios greit galėtų būti perparduodamos, pavyzdžiui: mobiliuosius telefonus, kompiuterius, elektrinius paspirtukus bei kitus išmanius daiktus.

Patariama atlikto mokėjimo kopijomis nepasikliauti – įgudę sukčiai žino, jog mokėjimai į kitus nei mokėtojo bankus gali užtrukti. Pavyzdžiui, iš „Luminor“ banko į „Swedbank“ penktadienio vakarą ar šeštadienį atliktas mokėjimas gali pasiekti tik pirmadienį, o patiklus pardavėjas gali nelaukdamas pavedimo prekę išsiųsti gavęs tik suklastotą mokėjimo pavedimo kopiją.

Tačiau gali būti panaudojami ir kiti, mažiau žinomi sukčiavimo metodai. Pavyzdžiui, sukčiai pasinaudoja žinomais kurjerių prekės ženklais ir taip sukuria klaidinančias interneto svetaines, išviliojančias iš pirkėjų bankinės kortelės duomenis.

L. Sadecko teigimu, suklastotoje svetainėje prašoma nurodyti savo mokėjimo kortelės duomenis ir jos saugos kodą, tad taip pirkėjas pats savarankiškai perveda pinigus ir neprašytas, o tokios mokėjimo operacijos sustabdyti praktiškai neįmanoma.

Kad nepasimautumėte ant sukčių kabliuko, siūloma valdyti mokėjimų kortele nustatymus. Pavyzdžiui, prieš atliekant pavedimą juos aktyvuoti, o jau apmokėjus – išjungti [1].

Supratus, kad kažkas čia ne taip, svarbu kuo skubiau kreiptis į siuntų tarnybą

Štai vienas tik per plauką nenukentėjęs nuo sukčių kaunietis (aut. past. vardas redakcijai žinomas) į „Facebook“ skelbimus įdėjo išmanaus laikrodžio skelbimą, o juo susidomėjęs pirkėjas net nekėlė įtarimų. Vyras teigė, jog pirkėjas prekę įsigyti panoro šeštadienį, o tada, kaip žinia, net ir tame pačiame banke vykdomi pavedimai gali kiek vėluoti. Pirkėjas atsiuntė atlikto pavedimo kopiją, o vyriškis suskubo išsiųsti laikrodį.

Tačiau praėjus pusdieniui pardavėjas suprato, kad kažkas čia „ne taip“ ir susisiekė su paštomato, per kurį siuntė prekę, pagalbos linija, kad būtų sustabdytas siuntos judėjimas. Kadangi minėtas vyras kreipėsi laiku, siuntinį atgavo, bet kaip pats minėjo, tai buvo „gera pamoka ateičiai“.

Žinoma, šis atvejis dar nereiškia, kad visos istorijos baigsis taip pat laimingai. Tačiau jei jau įtariate, kad pakliuvote į sukčių rankas, pabandykite susisiekti ir su siuntą administruojančia kurjerių tarnyba – galbūt taipogi pavyks sustabdyti siuntą. Taip pat labai svarbu laiku kreiptis į banką, iš kurio atlikote pavedimą, o taip pat ir į teisėsaugos institucijas. Jei kilo įtarimas, jog su nutekėjo su internetine bankininkyste susiję ar kiti jautrūs duomenys, taip pat nedelsiant kreipkitės į savo banką.