Parkavimo gudrybė gali atsirūgti: už neteisėtą neįgaliojo kortelę – iki 300 eurų

Neteisėtas neįgaliojo kortelių naudojimas atsirūgtų bauda

Nemokamai ar lengvatinėmis sąlygomis automobilį statyti bandantys vairuotojai, kurie tam neteisėtai pasinaudoja asmeniui su negalia išduota parkavimo kortele, ateityje gali sulaukti griežtesnių pasekmių. Seime svarstoma įteisinti konkrečias baudas už tokį piktnaudžiavimą.

Pakeitimų iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius atkreipia dėmesį, kad viena dažniausių situacijų – kai vairuotojas pasinaudoja jam nepriklausančia kortele tam, kad išvengtų mokesčio už automobilio stovėjimą [1].

„Dažniausiai tas piktnaudžiavimas pasireiškia mokamose parkavimo vietose. Atvažiuoja, pavyzdžiui, į darbą, pasistato automobilį, pasideda kortelę – įsigytą, gautą, dovanotą, gal net pavogtą – ant prietaisų skydelio ir automobilį palikęs nueina, vakare grįžta, sėda ir važiuoja namo“, – pristatydamas pataisas sakė projekto iniciatorius Seimo narys Darius Razmislevičius.

Siūloma nustatyti, kad už asmeniui su negalia skirtos automobilio statymo kortelės naudojimą neturint tam teisės būtų skiriama nuo 60 iki 140 eurų bauda. Jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai, bauda galėtų siekti nuo 140 iki 300 eurų.

Už klastojimą galėtų grėsti ir laisvės atėmimas

Atskirai Seime siūloma griežtinti atsakomybę už pačių kortelių klastojimą ir sąmoningą netikrų dokumentų naudojimą. Baudžiamojo kodekso pakeitimais siekiama, kad tokie veiksmai būtų vertinami panašiai kaip asmens tapatybės dokumentų klastojimas.

Atsakomybė būtų numatyta ne tik tam, kas pagamintų netikrą kortelę ar suklastotų tikrą, bet ir asmeniui, kuris žinodamas apie klastotę ją laikytų, gabentų, siųstų, panaudotų ar perduotų kitiems.

Tokiais pakeitimais siekiama apimti ne vien pavienius neteisėto naudojimosi atvejus, bet ir situacijas, kai suklastotos kortelės yra gaminamos ar platinamos. Už šiuos veiksmus galėtų grėsti bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Projektų dar laukia svarstymai Seime

Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms po pateikimo pritarė 91 Seimo narys, 13 parlamentarų susilaikė, o balsavusių prieš nebuvo. Tai reiškia, kad projektas toliau keliauja į parlamentinių svarstymų etapą.

Baudžiamojo kodekso pakeitimai sulaukė mažesnio palaikymo – už juos balsavo 67 Seimo nariai, 41 susilaikė, tačiau prieš projektą taip pat nebalsavo nė vienas parlamentaras.

Pagrindiniu abiejų projektų svarstymo komitetu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jame bus vertinamos siūlomos nuostatos, galimos sankcijos bei kiti teisiniai pakeitimų aspektai.

Parlamentarai taip pat nusprendė dėl abiejų iniciatyvų kreiptis į Vyriausybę ir paprašyti jos išvados. Administracinę atsakomybę numatančias pataisas Seimo posėdyje planuojama svarstyti lapkričio 19 dieną, o Baudžiamojo kodekso pakeitimus – gruodžio 15-ąją.