Parlamente aidi aistros: nuspręsta sušvelninti bausmes „čekutininkams“

Seimas sumažino bausmes už tarnybinį piktnaudžiavimą

Po beveik devynių mėnesių audringų politinių debatų Seimas pagaliau padėjo tašką Baudžiamojo kodekso pataisų, susijusių su „čekutininkais“ ir piktnaudžiavimu, priėmimo istorijoje. Už galutinę versiją antradienį balsavo 64 parlamentarų, 5 buvo prieš, 3 susilaikė.

Remiantis balsavimo duomenimis, daugiausiai šias pataisas parėmė socialdemokratai (39 balsavo už, prieš buvo tik vienas, susilaikė – 1 ir nedalyvavo devyni) bei „Nemuno aušros“ frakcija (17 „aušriečių“ balsavo už šias įstatymo pataisas). Jas taip pat savo balsais palaikė 6 „valstiečiai“.

Tuo tarpu net 27 TS-LKD nariai šiame balsavime nedalyvavo ir tik vienas konservatorius balsavo prieš.

Pataisos ženkliai skiriasi nuo sausį įregistruoto pirminio varianto, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, pritardamas liberalų nario Vitalijaus Gailiaus pasiūlymui, pašalino nuostatas, prieštaraujančias Konstitucijai [1].

Naujasis reglamentavimas sumažina sankcijas už tarnybinį piktnaudžiavimą – maksimalus laisvės atėmimas dabar siekia ne 5, o 4 metus. Tuo pat metu už piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitos asmeninės naudos, jei nebuvo kyšininkavimo požymių, gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Išlaikyta galimybė taikyti atsakomybę ne tik už turtinę, bet ir neturtinę žalą, padarytą politikų veiksmais.

Dar sausio mėnesį 20 parlamentarų siūlė aiškesnes taisykles, pagal kurias piktnaudžiavimo atvejais būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį ir nustatomos ribos, kada galima atimti teisę dirbti tam tikrą darbą.

Pradiniuose siūlymuose buvo ketinama atsisakyti neturtinės žalos sąvokos, tačiau tai sukėlė teisės ekspertų ir prokurorų kritiką. Dabar priimtos pataisos suteikia aiškesnę, subalansuotą sistemą, kurioje piktnaudžiavimas baudžiamas, bet proporcingai padarytai žalai.

TTK palaikė maksimalią 4 metų bausmę

Praėjusį trečiadienį Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) priėmė naują Baudžiamojo kodekso pataisų variantą, susijusį su „čekutininkais“. Jame neliko nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, o Seimo nario liberalo V. Gailiaus pasiūlymu paliktos galiojančios piktnaudžiavimo normos, vieneriais metais sumažinant sankcijas [2].

Komitetas iš dalies pritarė ir kitų parlamentarų siūlymams, tačiau opozicija kritikavo procesą dėl neįtrauktos prokuratūros nuomonės. Demokratų ir konservatorių atstovai ragino nepriimti sprendimų, kol neįvertintos galimos pasekmės. Nepaisant to, komitetas įregistravo pataisų variantą, kurio likimas spręsis Seimo plenariniuose posėdžiuose.

I. Ruginienė palaikė dalinę amnestiją „čekiukų“ bylos dalyviams

Tuo tarpu dar prieš keletą savaičių vykstant audringoms diskusijoms dėl galimos amnestijos „čekiukų“ bylose, premjerė Inga Ruginienė pripažino, kad dalinė amnestija galėtų būti išeitis, tačiau kaltinamieji negali visiškai išvengti atsakomybės.

Jos nuomone, net atsisakius baudžiamosios atsakomybės, politikai turėtų atlyginti žalą ir sumokėti keliskart didesnę baudą. Paskirtoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė laikėsi pozicijos, kad Seimo paskelbta amnestija būtų teisingas sprendimas, jeigu jai pritartų ir dauguma, ir opozicija, tačiau ji griežtai pasisako prieš Baudžiamojo kodekso keitimą taip, kad piktnaudžiavimas be turtinės žalos nebūtų baudžiamas.

Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) aiškinasi galimą piktnaudžiavimą 36 savivaldybėse, 28 asmenims pareikšti įtarimai, 12 bylų jau nagrinėjama teismuose. Valstybei grąžinta daugiau nei milijonas eurų, o tarp įklimpusiųjų – net aštuoni buvę ir esami Seimo nariai, kurių dalis jau nuteisti, kiti figūruoja kaip specialieji liudytojai.