Partijos pasirašė nacionalinį susitarimą dėl gynybos: vieni jį sveikina, kiti mano, kad parašas saugumo nesustiprins

Pozicijai ir opozicijai pavyko rasti bendrą susitarimą

Parlamentinėms partijoms penktadienį uždegus žalią šviesą nacionaliniam gynybos susitarimui, kuriuo įsipareigojama išlaikyti ir toliau didinti krašto apsaugos finansavimą, tą noriai darė ir opozicija, kuri tokį sprendimą sveikino ir vertino kaip pretekstą tobulėti. Visgi, paaiškėjo, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) nors sprendimą ir palaikė, tačiau susitarime įžvelgė valdančiųjų veidmainystę ir siekį Lietuvos saugumą stiprinti tik popieriais, kai tuo tarpu visuomenė yra skaldoma pačiais įvairiausiais būdais.

Penktadienį bendrą sprendimą dėl nacionalinio gynybos susitarimo pavyko rasti tiek pozicinėms, tiek opozicinėms partijoms. Pranešama, kad jį pasirašė Darbo partijos laikinasis pirmininkas Viktoras Fiodorovas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos pirmininkas Saulius Skvernelis, Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkė ir Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Dovilė Šakalienė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis [1].

Tiesa, nors ir pritarė visoms susitarimo sąlygoms, jo nepasirašė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis, argumentuodamas, jog tokiu būdu šalies valdantieji veidmainiauja, o popieriuje padėtas parašas šalies saugumo esą nesustiprins [2].

Kaip džiaugėsi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, parlamentinėms partijoms, atstovaujančioms skirtingoms politinėms pažiūroms, pavyko pasiekti bendrą susitarimą, o valstybės interesus iškelti aukščiau už bet kokius politinius siekius [1].

Pritarė, bet nepasirašė

Tuo tarpu dėl aukščiau R. Karbauskio išvardintų priežasčių, LVŽS šio susitarimo nepasirašė, nors ir pritarė kiekvienam jo punktui. Kaip jis pats teigė, šio susitarimo nepasirašymas – labiau „simbolinis dalykas“, nes jo vadovaujama partija esą visada palaikanti įstatymus ir veiksmus, kurie stiprina Lietuvos saugumą [2].

Anot jo, LVŽS siūlo stiprinti tradicines vertybes ir didinti paramą tradicinėms šeimoms, kurios „šimtmečiais buvo ir yra mūsų visuomenės pagrindas“. O štai iš parlamento darbotvarkės esą turėjo būti išimti tokie projektai kaip šeimos sampratos keitimas, narkotikų dekriminalizavimas ir kiti kontraversiški pasiūlymai, skaldantys visuomenę.

Pasak LVŽS lyderio, tokie valdančiųjų veiksmai kenkia valstybei ir silpnina visuomenės atsparumą, demotyvuoja didelę dalį žmonių, palaikančių tradicines vertybes. Dėl šių priežasčių partija nusprendė nepasirašyti susitarimo, tačiau, kaip teigė R. Karbauskis, jei valdantieji pakeistų savo strategiją ir pareikštų, kad minimi projektai svarstomi nebus, partija kaipmat susitarimą papildytų ir savo parašu.

„Mes esame už tradicinę šeimą, už tradicines vertybes, šiuo klausimu turime aiškią poziciją. Ir jos laikysimės, nes tai yra pamatinės šalies gyventojų vertybės. Jeigu Seimo Pirmininkė viešai pasakytų, kad visuomenę skaldantys klausimai nebus toliau svarstomi Seime, tuomet susitarimą iškart pasirašytume“, – teigė R. Karbauskis [2].

Įsipareigojimas susitvarkyti „namų darbus“

Visgi, likusi dalis Lietuvos opozicinių partijų šį susitarimą pasirašė ir priėmė teigiamai. Štai socialdemokratai susitarimą dėl gynybos vertina kaip įsipareigojimą daugiau dėmesio skirti šalies gynybos infrastruktūrai. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narės, Lietuvos socialdemokratų vicepirmininkės Dovilės Šakalienės, jei norima tvirtai remtis savo šalies kariuomene, reikia atliepti jos poreikius – nuo papildomų poligonų iki pažangiausios ginkluotės, nuo socialinių garantijų iki sveikatos priežiūros [3].

„Karo metu gynyba turi vienyti, o ne skaldyti. Visoje Europoje socialdemokratams mūsų apginamumas ir piliečių saugumas tapo prioritetiniu uždaviniu. Švedai su suomiais jungiasi į NATO, danai ir portugalai siunčia papildomas pajėgas. Vokiečiai ne tik formuoja brigadą Lietuvoje, bet ir skyrė gynybai beprecedentį papildomą 100 mlrd. eurų fondą, kurio svari dalis bus skirta sąjungininkų, taip pat ir mūsų gynybos stiprinimui. Kasdien dirbame su kairiųjų vyriausybėmis Europoje, nes saugumo situacija pasikeitė negrįžtamai, o kur sustos karo mašina – priklausys nuo mūsų visų“, – teigė D. Šakalienė [3].

Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pastebėjo, kad šalies gynybą stiprinti būtina ne tik karine ginkluote, bet ir žmogiškaisiais ištekliais visuose su gynyba susijusiuose frontuose įskaitant strategijos, kibernetinio saugumo, žvalgybos bei diplomatijos srityse. Pasak jos, kad visuomenė taptų atsparesnė atakoms, svarbu stiprinti žmonių ugdymą ir švietimą.

Sprendimą sveikino premjerė

Liaupsių bendram pasiektam susitarimui negailėjo ir šalies ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, kuri džiaugėsi, kad Lietuvoje bendri sutarimai tarp parlamentinių partijų, nepaisant karštų diskusijų, visgi egzistuoja.

„Negaliu sutikti, kad konsensuso politikos Lietuvoje nėra – nepaisant visų karštų diskusijų, kurias turime parlamento kasdienybėje dėl atskirų klausimų ir priemonių, vis dėlto dėl esminių dalykų sutarimo turime tiek, jog kai kurios kitos šalys mums galėtų jo pavydėt“, – savo kalboje teigė I. Šimonytė [4].

Pasirašytame dokumente numatoma siekti nacionalinio saugumo tikslų trijose pagrindinėse kryptyse: stiprinant Lietuvos kariuomenę, stiprinant tarptautinių saugumo ir gynybos garantijas bei didinant valstybės pasirengimą ginkluotai gynybai ir atsaką į hibridines atakas. Skelbiama, kad Nacionalinis susitarimas galios iki pat 2030-ųjų.

Lietuvos saugumas negali būti asmeninių ambicijų klausimas

Sprendimą pasirašyti bendrą sutarimą sveikino ir Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis. Ekspremjeras džiaugėsi, kad taip yra tęsiamas dar buvusios Vyriausybės 2018 m. parengtas partijų sutarimas ir pabrėžė, kad kalbant apie nacionalinį saugumą pirmoje vietoje privalo būti keliami Lietuvos žmonių interesai, o ne politiniai nesutarimai ar asmeninės ambicijos.

„Rusijos agresijos prieš Ukrainą kontekste, bei sulaukiant įvairių priešiškų valstybių provokacijų, Lietuvos saugumo užtikrinimo ir stiprinimo negali užgožti vienadieniai politiniai nesutarimai ar kažkieno nekompetencija bei asmeninės ambicijos“, – savo feisbuko paskyroje rašė S. Skvernelis.

S. Skvernelio teigimu, naujame susitarime numatyta, kad turi būti užtikrinamas visapusiškas Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimas, didinamas Krašto apsaugos savanorių pajėgų karių skaičius, taip pat išlaikomas 2,5 proc. BVP finansavimas krašto apsaugai.

Sutarta ir dėl transatlantinio ryšio stiprinimo ir NATO kolektyvinės gynybos garantijų siekiant papildomo reikšmingo nuolatinio NATO sąjungininkų dislokavimo Lietuvoje ir kt.

Nepritarė susitarimui dėl užsienio politikos krypčių

Pasak Lietuvos regionų partijos pirmininko Jono Pinskaus, didžioji dalis susitarime pateiktų siūlymų buvo būtent Lietuvos Regionų partijos, o partijos taryba susitarimo projektui pritarusi dar birželio mėnesį.

„Nacionalinis saugumas ir gynyba – esminis prioritetas, kurio privalome laikytis išlaikydami rimtį, vienybę, sugebėdami susitarti ir kalbėtis visų pirma tarpusavyje“, – teigė J. Pinskus.

Tačiau nepaisant pasirašyto susitarimo, partija nepritarė ir nepasirašė susitarimo dėl užsienio politikos krypčių.