Paryžius atšaukia 2026-ųjų Naujųjų metų koncertą: įvardijo rimtas grėsmes žmonių saugumui

Policijos prašymas atšaukti koncertą Eliziejaus laukuose grindžiamas realia grėsme

Tradicinis Naujųjų metų koncertas Eliziejaus laukuose 2026-ųjų išvakarėse neįvyks. Paryžiaus policijos prefektūra paprašė miesto vadovybės atšaukti renginį, įspėdama apie rimtas saugumo rizikas – pavojingus žmonių srautų judėjimus, galimus susistumdymus ir neramumus, kuriuos gali sukelti daugiau nei milijono žiūrovų minia.

Merė A. Hidalgo prašymą patenkino, nors koncertas anksčiau buvo vienas iš lankomiausių metų renginių mieste. Policija priminė, kad net ir dislokavus per 6 000 pareigūnų praėjusiais metais, minios suvaldymas buvo sudėtingas, o patikros postai aplinkinėse gatvėse kėlė nuolatinę įtampą. [1]

Fejerverkų programa iš Triumfo arkos lokacijos lieka planuose, o vietoje gyvo pasirodymo bus transliuojamas iš anksto įrašytas koncertas, nufilmuotas Konkordo aikštėje.

Politikų reakcijos atskleidė gilesnį nesutarimą dėl viešų renginių saugumo

Koncertui buvo ruoštasi kaip įprasta, tačiau sprendimas jį atšaukti sukėlė aštrių politinių reakcijų. Respublikonų lyderis B. Retailleau sprendimą pavadino nuolaidžiavimu „kylančiai savivalei“, o kairiųjų atstovas E. Grégoire jį kritikavo kaip „ nesugebėjimą priimti atsakomybės“, silpninantį Paryžiaus pilietinę dvasią.

Policijos teigimu, sprendimas priimtas grynai dėl saugumo, o ne dėl politinio spaudimo. Vis dėlto ginčas tapo simboliu platesnės diskusijos apie tai, kiek viešos šventės šiandien gali išlikti tokios, kokios buvo prieš dešimtmetį, kai teroro rizika ir socialiniai neramumai buvo mažiau intensyvūs. Atšaukimas taip pat išryškino augančią įtampą tarp miesto valdžios ir nacionalinės policijos, kuriai tenka atsakomybė už tokių masinių renginių apsaugą.

Europos miestai vis dažniau pertvarko šventines erdves į griežtai saugomas zonas

Atšaukto koncerto kontekstas neatsiejamas nuo platesnių tendencijų visoje Europoje. Vokietijoje, Prancūzijoje ir Austrijoje šventinės mugės ir masiniai renginiai palaipsniui tapo uždaromis, griežtai kontroliuojamomis zonomis. Miestuose, tokiuose kaip Hannoveris, Osnabrückas, Oldenburgas ar Salzgitteris, įrengiami nauji anti-transporto barjerai, o Augsburgas naudoja perstumiamas metalines užtvaras, kurios uždaro pėsčiųjų zonas tarp viešojo transporto judėjimo ciklų.

Šios priemonės tapo standartu po kelerius metus trukusių atakų ir incidentų, pakeitusių europietišką požiūrį į viešų švenčių organizavimą. Paryžiaus sprendimas atšaukti koncertą, bet išlaikyti fejerverkų tradiciją, atspindi naują modelį: šventė tęsiama, tačiau jos forma pritaikoma gerokai griežtesniam saugumo režimui.