Paryžius ir Berlynas siekia centralizuoti ginklų gamybą: planuojamas bendras ES modelis

Prancūzija ir Vokietija svarsto „geriausio atleto“ modelį, siekdamos sustiprinti Europos gynybos pramonę

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pradės derybas dėl Europos gynybos pramonės stiprinimo, svarstydami galimybę įvesti vadinamąjį „geriausio atleto“ modelį. Šis principas leistų atskiroms valstybėms atsisakyti daugelio nacionalinių ginklų sistemų, pirmenybę teikiant efektyviausiems Europos gamintojams [1].

Eliziejaus rūmai paaiškino, kad „geriausio atleto“ logika yra sumažinti ginklų sistemų skaičių Europoje, taip siekiant efektyvinti gamybą, sumažinti kaštus ir užtikrinti geresnį suderinamumą tarp kariuomenių. Susitikime Berlyne dalyvaus abiejų šalių užsienio ir gynybos ministrai, kurie aptars bendrus gynybos projektus, bendrą Europos branduolinio atgrasymo strategiją bei technologinės bazės stiprinimą visame bloke.

Šiuo metu Europos gynybos pramonę silpnina fragmentacija, nes daugelis valstybių tradiciškai pirmenybę teikia nacionaliniams gamintojams. Tai apsunkina ginklų suderinamumą ir logistiką, ką ypač patyrė Ukraina, gavusi įvairių tipų ginkluotę iš skirtingų Europos šalių.

Visame žemyne naudojami keturi skirtingi naikintuvų modeliai: Eurofighter Typhoon, Rafale, JAS Gripen ir amerikietiškas F-35. Tankų įvairovė dar didesnė: vokiečių Leopard, prancūzų Leclerc, britų Challenger, italų Ariete, amerikiečių Abrams ir Pietų Korėjos K2.

Bendrų projektų sėkmė priklausys nuo politinio sutarimo ir nacionalinių ambicijų

Iki 2030 metų į Europos gynybos pramonę planuojama investuoti šimtus milijardų eurų, todėl ES šalys ieško būdų centralizuoti užsakymus ir bendradarbiauti gamyboje. E. Macronas pernai pasiūlė „Europos prioritetą“ gynybos pirkimuose, tačiau dalis lyderių baiminasi, kad tokia kryptis gali privilegijuoti Prancūzijos gamintojus ir pakenkti ryšiams su JAV.

Ekspertai vertina „geriausio atleto“ modelį nevienareikšmiškai. Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) gynybos analitikė Ester Sabatino sako, kad tokia sistema gali būti „protingas sprendimas“, nes stipriausios įmonės „geba greičiau patenkinti paklausą dėl patikrintų gamybos ciklų“. Tačiau ji perspėja, kad dėl tokios centralizacijos gali mažėti konkurencija ir inovacijų tempas [2].

Kai kurios šalys, ypač investuojančios į savo nacionalinę gynybos pramonę, pavyzdžiui, Lenkija, gali prieštarauti šiam modeliui. Varšuva neseniai pasirašė sandorį dėl 180 Pietų Korėjos K2 tankų pirkimo už daugiau nei 6 mlrd. eurų ir aktyviai plečia savo pramoninę bazę, todėl bendros ES schemos gali būti suvokiamos kaip grėsmė nacionalinėms ambicijoms.

„Future Combat Air System“ ginčai tampa svarbiausiu išbandymu Paryžiui ir Berlynui

Vienas svarbiausių susitikimo klausimų bus bendri projektai, tarp jų „Future Combat Air System“ (FCAS) naikintuvas ir „Main Ground Combat System“ (MGCS) kovinis tankas. FCAS projektas jau įstrigęs dėl nesutarimų: Prancūzijos kompanija „Dassault“ reikalauja 80 procentų darbų dalies, o tai sukėlė konfliktą tarp prancūzų ir vokiečių gamintojų.

Vokietijos užsienio politikos tarybos ekspertas Jacobas Rossas teigė, kad jei FCAS projektas žlugs, tai „būtų mirtinas smūgis Prancūzijos ir Vokietijos lyderystei Europoje gynybos pramonės srityje“. Jis pabrėžė, jog abi šalys pirmiausia turi susitarti tarpusavyje, kad galėtų įtikinti likusias ES nares remti „geriausio atleto“ modelį.

Eliziejaus rūmai pripažįsta, kad tokios politikos kūrimas bus „labai sudėtingas darbas“. Pasak jų, „galutinis tikslas — sumažinti ginklų sistemų skaičių, naudoti tas pačias sistemas visoje Europoje, gaminti jas vietoje ir tuo pačiu užtikrinti suverenitetą bei gamybos pajėgumų patikimumą“.