Pasaulį sužavėjęs lietuvių performansas „Saulė ir jūra“ sugrįžo į Vilnių ir traukia mases meno gerbėjų

Nelaimime „Eurovizijos", tačiau pripažinimo sulaukiame prestižinėje Venecijos bienalėje

Kartais, nusivylę savo šalimi galime imti ir pradėti galvoti, kad lietuviai neturi kuo pasigirti. Sporto pasiekimai nebedžiugina, dainuoti nesugebame ir pasaulinių žvaigždžių neužauginame, negarsėjame nei kaip itin talentingi šokėjai ar aktoriai. Kita vertus, dažnai pakaktų pažvelgti toliau nei į populiariosios kultūros leidiniuose apdainuotas žvaigždutes ir atrastume tikrų talentų bei perlų.

Štai ir performanso „Saulė ir jūra“ atveju, prieš sėkmingą Venecijos bienalę, režisierės bei scenografės Rugilės Barzdžiukaitės, rašytojos Vaivos Grainytės ir kompozitorės Linos Lapelytės vardus tikriausiai buvo girdėję nedaugelis. Tačiau po 2019-ųjų Venecijos šiuolaikinio meno bienalės, kur Lietuvai atstovavęs kūrinys laimėjo „Auksinį liūtą“ už „eksperimentinę paviljono dvasią ir netikėtą nacionalinės reprezentacijos interpretaciją“, menininkės tapo vienomis garsiausių šalies ambasadorių meno pasaulyje [1].

Todėl visiškai nenuostabu, kad operai-performansui „Saulė ir jūra“ pagaliau sugrįžus namo, smalsuolių, norinčių išvysti šį meno reiškinį daugiau, nei laisvų bilietų. Tie, kurie dar sugebėjo nugvelbti bilietus į gruodžio 16–20 d. Vilniaus taksi parke rodomą operą, išvys visą pasaulį pavergusį lietuvių šedevrą, kuris pirmą kartą bus rodomas lietuvių kalba.

„Saulė ir jūra“: kitoks požiūris į klimato kaitą bei pavargusią Žemę

Kai Venecijos bienalė pasibaigė, organizatoriai suskaičiavo, kad operą-performansą pasižiūrėjo 87,000 žmonių, ji skambėjo 49 dienas, po 8 valandas nepertraukiamai, taigi iš viso, 398 valandas. Nors mūsų krašte toks rekordas pasiektas ir nebus, susidomėjimas Lietuvą meno pasaulio žemėlapyje pažymėjusiam kūriniui iš tiesų didžiulis.

Kūrinys sužavėjo ne tik meno gerbėjus, tačiau ir sostinės merą Remigijų Šimašių:

„Tai ryškus, netikėtas, bet labai lauktas autorių ir kartu Vilniaus, laimėjimas, kuriuo didžiuojamės ir esame įkvėpti. Tikimės, ši opera įkvėps visus eksperimentuoti, ieškoti, kurti darbus, kurie garsins sostinę ir Lietuvą pasaulyje. Nuostabioje Vilniaus planetoje gimsta unikalūs ir stebinantys kūriniai, juos reikia pamatyti, grožėtis ir dalintis su visu pasauliu“, – teigia meras [1].

Būtent R. Šimašius iš Venecijos meno bienalės grįžusią laimėtojų komandą pasitiko dar Vilniaus oro uoste ir įteikė 50 tūkst. eurų vertės dovaną nuo vilniečių. Vėliau autorėms buvo įteiktas ir vienas svarbiausių miesto apdovanojimų – Šv. Kristoforas.

Vis tik, autorės nesididžiuoja ir teigia, kad savo kūrinį parodyti gimtinėje didelė garbė:

„Tai ne tik sugrįžimas į pačią kūrinio pradžią – Vilnių, kur sutikome „Saulės ir jūros“ ašimi tapusius dainininkus, bet ir sugrįžimas į lietuvių kalbą. Jaudinamės gal net daugiau nei prieš Venecijos bienalę. Rodytis gimtajame kūrinio mieste – didelis džiaugsmas, bet ir nemenka atsakomybė, kai į nugarą alsuoja Liūto sukelti lūkesčiai“, – teigia menininkės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.

Iš tiesų, tikėtina, kad pasaulį pavergusiam kūriniui lankytojai Lietuvoje taip pat kelia didelius lūkesčius. Vis tik, tikriausiai, kad visi jie bus pasiteisinę. Juk pagrindinė operos-performanso idėja – pavargęs pasaulis ir žmogus – šiandien aktuali kaip niekada. Nesiliaujantis pranešimų apie niūrią mūsų planetos ateitį dėl klimato kaitos pokyčių srautas, nuovargis ir išsekimas paskatintas dabartinės pasaulinės situacijos – visa tai atsispindi ir šiame kūrinyje.

„Saulė ir jūra“ ironiškai ir netradiciškai žvelgia į mūsų planetos aplinkosaugines problemas, krūvį, kurį tenka pakelti Žemei ir tiesiog eiliniam žmogui [2]. Lankytojai gali išvysti saulėtos dienos pajūryje peizažą, vasarojančius, dainuojančius ir besilinksminančius žmones, tačiau kartu, suvokti ir mus visus kamuojančias problemas ir elementarų poreikį atsikvėpti.

Kūriniu susižavėjo tiek kritikai, tiek žiniasklaida bei meno gerbėjai

Tikriausiai daugelis sutinka, kad „Saulė ir jūra“ yra itin vizualiai patraukli meninė išraiška. Tai subtilus, tačiau kiek kritiškas performansas, nešantis aktualią žinią. Nenuostabu, kad tai sužavi tiek kritikus, tiek meno gerbėjus. Su šia opera-performansu autorės apkeliavo daugybę šalių, kur susilaukė pagyrų ir įvertinimų.

„Saulė ir jūra“ skambėjo tiek Danijoje, Italijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Švedijoje, tiek ir Jungtinėse Amerikos valstijose. Būtent po pasirodymo JAV, įtakingasis „The New York Times“ įvertino „Saulę ir jūrą“ kaip vieną didžiausių performanso laimėjimų per pastaruosius dešimt metų [3].

Tuo tarpu leidinys „The Guardian“ 2019-aisiais „Saulę ir jūrą“ įtraukė į geriausių metų meno įvykių ir parodų 20-uką, o meno platforma „Artsy“ autores R. Barzdžiukaitę, V. Grainytę ir L. Lapelytę įtraukė į įtakingiausiųjų 2019 m. menininkų sąrašą. Be to, menininkės jau ir anksčiau yra pasižymėjusios: 2011–2013 m. jų kurta šiuolaikinė opera „Geros dienos!“ taip pat sulaukė tarptautinio pripažinimo.