Pasaulinėje „lemtingosios dienos saugykloje saugomos ir lietuviškos sėklos

Lietuvos indėlis į biologinės įvairovės išsaugojimą

Šiandien manome, kad vieni iš svarbiausių žmonijos išteklių yra anglis, nafta ar kitos brangios, giliai žemės gelmėse slypinčios iškasenos. Tačiau, ar kada susimąstėme, kad ateityje vienas iš svarbiausių išteklių gali būti sėklos? Štai todėl pasaulinėje sėklų saugykloje Norvegijos Svalbardo salyne saugoma visa žemės ūkio biologinės įvairovės kolekcija.

Pasaulinė sėklų saugykla kartais net yra vadinama „lemtingosios dienos" saugykla: tai reiškia, kad joje saugomos sėklos, kurios būtų panaudotos atkurti biologinę įvairovę, jei pasaulį ištiktų neregėto masto katastrofa.

Birželio 9 dieną pasaulinei sėklų saugyklai „Global Seed Vault“ neribotą laikotarpį saugoti perduoti geriausi Lietuvos augalų sėklų pavyzdžiai. Saugoti perduotos 123 augalų veislių sėklos, kurios yra svarbios Lietuvos genetinių išteklių fondui [1].

Į saugyklą iškeliavo Lietuvos augmenijos pasididžiavimas

Į Norvegijos šiaurę iškeliavo geriausios Lietuvos pušų ir eglių sėklos, kurios buvo atrinktos iš unikalias fenotipines ir genotipines savybes turinčių, didžiausią plotą ir genetinę įvairovę atspindinčių populiacijų: Punios šilo pušies ir eglės genetinių draustinių, Telšių regiono Pušinės miško eglės genetinio draustinio ir Avižinčių girios, kuri driekiasi per Aukštaitiją, pušies genetinio draustinio.

Taip pat buvo perduotos ir elitinės javų – kviečių, miežių, avižų bei kitų Lietuvoje augančių augalų veislių sėklos.

Perduota po šimtą gramų kiekvienos rūšies sėklų. Reikalui esant, jas galima būtų iš saugyklos paimti ir atkurti išnykusias augalų rūšis. Kas kelis dešimtmečius sėklų pavyzdžiai turės būti atnaujinti.

Akcentuojama, kad perduodamų sėklų augalų veislės pasižymi atsparumu grybinėms ligoms, ištverme žiemą, dideliu sėklų arba žaliosios masės produktyvumu ir kitomis vertingomis savybėmis:

„Šios dubliuojančios sėklų kolekcijos saugojimas Svalbardo sėklų saugykloje užtikrins vertingiausių Lietuvos genetinių išteklių išsaugojimą kelis dešimtmečius ir sumažins tikimybę negrįžtamai juos prarasti dėl bet kokių gamtinių ar žmogaus veiklos sukurtų nepalankių aplinkybių“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvoje augalų sėklos yra saugomos Valstybinės miškų tarnybos saugyklose Kaune ir Akademijoje, Kėdainių rajone. Tarnyba yra sukaupusi atskirų Lietuvai svarbių augalų genetinių išteklių kolekciją.

Pasaulinė sėklų saugykla: kas tai?

Pasaulinėje sėklų saugykloje Norvegijoje saugomi 1145 693 sėklų veislių dublikatai iš beveik visų pasaulio šalių. Tai įvairios veislės: nuo kukurūzų, ryžių, kviečių ar žirnių, iki baklažanų, salotų, miežių ir bulvių veislių [2].

Saugykla įgilinta daugiau nei 100 metrų, iš jų 40–60 metrų sudaro uolų sluoksnis, o pats didžiausias turtas – sėklos, čia laikomos -18°C temperatūroje.

Amžinasis įšalas ir storos uolienos užtikrina, kad sėklų mėginiai išliks užšaldyti net be elektros energijos. Sėklos uždaromos specialiai pagamintose trisluoksnės folijos pakuotėse, kurios uždaromos dėžutėse ir laikomos lentynose sėklų saugykloje.

Dėl žemos temperatūros ir drėgmės sėklų saugykloje medžiagų apykaitos aktyvumas yra nedidelis, todėl sėklos ilgai išlieka gyvybingos [3].

Sėklų dėžės saugomos „juodosios dėžės sąlygomis", t. y. tik saugotojai gali atsiimti savo sėklas.

Kai sėklos deponuojamos Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje, jų teisinė nuosavybė neperduodama. Tai reiškia, kad indėlininkas, nusprendęs saugoti sėklas sėklų saugykloje, vis dar yra jų savininkas ir vienintelis, kuris gali jas išimti iš sėklų saugyklos.

Saugyklos tikslas – pasiruošti blogiausiam scenarijui

Šios saugyklos tikslas yra pasiruošti blogiausiam scenarijui: įvykus pasaulinei katastrofai, būtų atveriami saugyklos lobiai, o taip būtų užtikrinamas mūsų ateities maisto tiekimo pagrindas.

Pasaulyje yra daugiau kaip 1 700 genų bankų, kurie saugo maistinių augalų kolekcijas, tačiau daugelis jų yra pažeidžiami, nes gali nukentėti ne tik nuo stichinių nelaimių ir karų, bet ir nuo nelaimių, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, finansavimo trūkumo ar prasto valdymo.

Augalų veislės praradimas yra toks pat negrįžtamas, kaip ir gyvūno ar net žmogaus kaip gyvybės formos išnykimas. Dėl to, devintajame dešimtmetyje pradėta svarstyti idėja turėti pasaulinę saugyklą, kurioje būtų saugomos viso pasaulio genų bankuose saugomų sėklų kopijos.

1984 m. Šiaurės šalių genų bankas įkūrė atsarginę sėklų saugyklą apleistoje anglių kasykloje netoli Longyearbyeno. 2001 m. buvo baigtos derybos, po kurių buvo sudaryta Tarptautinė augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui sutartis (ITPGRFA), kurią galėjo pasirašyti šalių vyriausybės.

Pasaulinė sėklų saugykla oficialiai buvo atidaryta 2008 m. vasario 26 d., dalyvaujant Norvegijos ministrui pirmininkui Jensui Stoltenbergui, Europos Sąjungos pirmininkui Žozė Manueliui Barozui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generaliniam direktoriui Žakui Dioufui ir Nobelio taikos premijos laureatei Vangari Maathai.