Pasaulio ekonomikos forumas (WEF) E. Muskui atrodo lyg „šėtono“ planas

Į Davosą neišvykęs E. Muskas nevengia pašiepti ten susirinkusiųjų kurpiamų planų

Sausio 16 d. Šveicarijos Davoso slidinėjimo kurorte prasidėjo kasmetinis pasaulio politikos ir ekonomikos elito susitikimas – Pasaulio ekonomikos forumas (WEF). Į jį susirenka įtakingiausi pasaulio lyderiai, didžiausių ir pelningiausių bendrovių ir organizacijų vadovai.

Kaip ir kasmet, į šį renginį kvietimo sulaukė praėjusiais metais visuomenės dėmesio centre dėl tviterio įsigijimo atsidūręs Elonas Muskas.

Vis dėlto, milijardierius vos sulaukęs kvietimo pareiškė, kad priėmė sprendimą į Davosą nevykti, nes renginys jam tiesiog pasirodė pernelyg „nuobodus“. Tačiau dabar verslininkas nevengia pašiepti Davoso forumo dalyvių ir prakalbo apie „šėtoniškus“ ten kurpiamus planus [1].

Pasaulio ekonomikos forumo plėtojamą ESG E. Muskas pavadino „šėtonišku“

Davoso forumas viešojoje erdvėje pastaraisiais metais sulaukia nemenkos kritikos, kuri skrieja anaiptol ne tik iš konspiracijų ir sąmokslo teorijų šalininkų. Šie kritikai kvestionuoja Šveicarijos Alpėse kasmet susiburiančius pasaulio elito atstovus, o ypač forumo įkūrėjo Klauso Švabo veiksmus, jo sutelktą įtaką ir tikslus.

Regis, kad Pasaulio ekonomikos forumą kritiškai vertina ir verslininkas E. Muskas, kuris dar praėjusių metų pabaigoje tviteryje skelbė, kad sulaukė kvietimo į Davosą, tačiau nusprendė ten nevykti.

„Kvietimo į Davosą atsisakiau ne dėl to, kad maniau, jog jie užsiima velniškomis intrigomis, o dėl to, kad tai skambėjo nuobodžiai“, – tviteryje rašė milijardierius.

Vis dėlto, likus dienai iki oficialios forumo renginių pradžios, E. Muskas sureagavo į autoriaus Michaelio Shellenbergerio įrašus ir tviterio žinutes.

„Rytoj prasideda Pasaulio ekonomikos forumo Davoso aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo įkūrėjas Klausas Švabas yra vienas įtakingiausių žmonių. Jis netgi dalyvavo praėjusį lapkritį vykusiame G-20 pasaulio lyderių aukščiausiojo lygio susitikime. Kodėl taip yra? Ir kas tiksliai yra Klausas Švabas?“, – tviteryje rašė ir savo platesnio tinklaraščio įrašo pastraipomis dalinosi M. Shellenbergeris [2].

E. Muskas suskubo pareikšti savo nuomonę, jei ne K. Švabo, tai paties Pasaulio ekonomikos forumo tema.

„Manau, kad mišrus vyriausybinis ir komercinis forumas yra vertingas. Vis dėlto WEF man šiek tiek kelia šiurpą, bet esu tikras, kad viskas yra gerai“, – rašė tviterio, „Tesla“ bei „SpaceX“ savininkas.

M. Shellenbergeriui paskelbus įrašą apie tai, kad Pasaulio ekonomikos forumas teigia, kad jo turtą valdo vidinis Investicijų komitetas, kuris siekia pritaikyti tvariojo investavimo (ESG) kriterijus, kad galėtų valdyti fondo ilgalaikius strateginius rezervus, E. Muskas taip pat nenutylėjo.

„S raidė ESG reiškia šėtonišką“, – ironizavo E. Muskas.

Pasaulio ekonomikos forumo reklamuojamas ESG kelia daugybę klausimų verslininkams

Pasaulio ekonomikos forumo atstovai daug ir garsiai kalba apie įsipareigojimus kurti geresnę pasaulio ateitį, plėtoti technologijas ir atvirai diskutuoti apie globalias aktualijas bei problemas. Vis dėlto, dalis visuomenės priekaištauja Davose susirenkančiam elitui, kuris formuoja pasaulio ateitį, nors yra ypač atitrūkęs nuo realybės ir eiliniam pasaulio žmogui aktualių realijų.

Forumo elito kišimasis į įvairias veiklos sritis trikdo ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslininkus. Pavyzdžiui, pastaruosius metus aktyviai diskutuojamas ir reklamuojamas ESG vis dar nėra pritaikytas pačioje Pasaulio ekonomikos forumo organizacijoje: kritikai pastebi, kad forumui trūksta skaidrumo ir deklaruojamo įsipareigojimo laikytis aplinkosaugos, socialinės ir valdymo darbotvarkės [3].

O ESG nepritaria ne vienas didžiausias pasaulio verslininkas, tarp kurių yra ir tas pats E. Muskas. Net jis jaučia spaudimą pritaikyti savo elektromobilių kompaniją „Tesla“ prie ESG normų. Praėjusiais metais mažmeninė akcininkų platforma „Tulipshare“ paragino „Tesla“ susieti vadovų darbo užmokestį su aplinkosaugos, socialiniais ir valdymo (ESG) veiksniais.

Pats E. Muskas tam priešinasi, o praėjusį pavasarį ESG net pavadino „apgavyste.“

„ESG yra apgaulė. Jį ginklu pavertė apsimetėliai socialinio teisingumo kovotojai“, – tviteryje rašė E. Muskas [4].

E. Muskas taip pat yra sakęs, kad „geras ESG balas reiškia, jog įmonė atitinka kairiųjų darbotvarkę“ ir pabrėžė, kad į šį indeksą įtrauktos net šešios naftos įmonės.

Savo 2021 m. ataskaitoje „Tesla“ pabrėžė, kad „dabartinės ESG vertinimo metodikos yra iš esmės ydingos“, nes jose trūksta dėmesio bendrovės „realiam poveikiui visuomenei ir aplinkai“.

Dažniausiai, ESG sulaukia kritikos dėl to, kad leidžia įmonėms ir investuotojams išvengti kontrolės dėl socialiai neatsakingos veiklos ar investicijų. Pavyzdžiui, didžiausias pasaulyje į ESG orientuotas fondas beveik 3,1 proc. savo turto investavo į naftos ir dujų sektorių – tą pačią pramonės šaką, kuri spartina klimato krizę.