Pasaulio pabaiga 2025 m.? Arba apokalipsės raiteliai nemiega

Po kelių metų žmonijos laukia interneto amžiaus pabaiga

Jeigu dalies ekspertų prognozės išsipildys ir jau netrukus įvyks didžiulė Saulės audra, 2025 m. gali baigtis interneto amžius. Tai prognozė, kuri dalį šiuolaikinių žmonių ne juokais išgąsdino, o kitus net privertė ruoštis dar vienai, eiline tampančiai pasaulio pabaigai.

Tokį sujudimą paskatino interneto platybėse išplitęs mokslinis straipsnis, kuriame skelbiama, kad per ateinančius dvejus metus Saulė pasieks maksimumą, o tai gali neigiamai atsiliepti ryšio technologijoms ir elektros tėkmei bei net sukelti „interneto apokalipsę“. Manoma, kad tai nutikti galima būtent 2025 m.

Saulės audros nėra kažkas stebėtinai neįprasto: nuo 1755 m., kai buvo pradėti registruoti tokie duomenys, Saulės audros buvo fiksuotos 25 kartus. Tačiau ekspertai pažymi, kad dabartinis Saulės ciklas gali žymiai greitesnis, o audros – stipresnės.

Dėl to, kad Saulės audrose yra elektromagnetinių impulsų, jie, jei yra pakankamai dideli, gali sukelti pražūtingą poveikį Žemei. Kilus tokiai audrai, kai kurios tinklo sistemos gali būti visiškai sugriautos, o vienu juodžiausiu scenariju – internetas gali būti sunaikintas [1].

Dar 1859 m. Žemei smogusi Saulės banga, dabar siejama su Karringtono įvykiu, buvo tokia stipri, kad sugadino telegrafo linijas, o tinklo operatoriai net buvo nutrenkti elektros iškrovos. Tuo tarpu 1989 m. Saulės audra, kelioms valandoms išvedusi iš rikiuotės Kvebeko elektros tinklą.

Kaip teigia Kalifornijos universiteto kompiuterių mokslo profesorė Sangeetha Abdu Jyothi, šiuo metu yra sudėtinga nuspėti stiprios Saulės audros poveikį dabartinėms infrastruktūroms: įvairių gedimų testai net neapima tokių scenarijų.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad Saulės audros sukelti sutrikimai galėtų trukti kelis mėnesius, o tai sukeltų daugybę antrinių problemų. Tik vienos ryšio praradimo dienos ekonominis poveikis JAV siekia daugiau nei 11 mlrd. dolerių. Įvertinus ilgalaikius nuostolius visam pasauliui – suma gali tapti sunkiai suvokiama, o žala – negrįžtama [2].

Būtent profesorės S. Abdu Jyothi mokslinis straipsnis pastaruoju metu tiek mokslininkų bendruomenę, tiek ir plačiąją visuomenę privertė kalbėti apie Saulės audras. Jos teigimu, stipri Saulės audra gali paveikti didelio masto infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius ryšių kabelius, todėl gali nutrūkti tolimojo ryšio ryšys.

Jei būtų tęsiamas elektros energijos tiekimas, profesorės teigimu žmonės ir toliau galėtų turėti prieigą prie vietoje talpinamos vyriausybinės svetainės, tačiau pasiekti didesnių svetainių, kuriose duomenys gali būti saugomi visur, gali būti neįmanoma.

Tačiau S. Abdu Jyothi teigimu, panikuoti neverta, nes eiliniai žmonės negali nieko padaryti ar pakeisti, kad pasiruoštų tokiam reiškiniui; visa atsakomybė tenka vyriausybėms ir privačioms ryšių bendrovėms.

Interneto praradimas – moderni siaubo istorija

Šiandien internetas yra neatsiejama kasdienybės dalis, todėl susirūpinimas dėl jo netekimo – suprantamas. Daugelis ekspertų pažymi, kad beveik neįmanoma įsivaizduoti aplinkybių, dėl kurių internetas galėtų tiesiog dingti: tam reikėtų tokio plataus masto katastrofos, pavyzdžiui, branduolinio karo ar visos mūsų atmosferos griūties. Tikėtina, kad tokiu atveju interneto praradimas būtų bene mažiausias mūsų rūpestis [3].

Kita vertus, ilgalaikiai plataus masto interneto trikdžiai nėra tokia jau neįsivaizduojama galimybė. Tikriausiai dažnas yra susidūręs su interneto gedimais namuose ar darbe, o ne vienam šiuolaikiniam žmogui keliasdešimt sekundžių lifte ar metro tunelyje, kai interneto ryšys neveikia, užtrunka it amžinybė. Jeigu globaliu mastu interneto trikdžiai būtų fiksuojami ne vieną dieną, o gal net mėnesius, kiltų didžiulis chaosas.

Viena didžiausių problemų kiltų dėl komunikacijos. Juk dabar internetas yra labai svarbi bendravimo priemonė, todėl jo išnykimas sutrikdytų internetines bendravimo platformas, žmonėms tektų pasikliauti tradicinėmis bendravimo priemonėmis, tokiomis kaip telefono skambučiai, pašto siuntos ir pan. Kartu, prailgtų ir pats informacijos gavimo procesas: interneto nebuvimas apsunkintų prieigą prie internetinių išteklių, mokslinių tyrimų medžiagos, švietimo platformų ir naujienų šaltinių.

Svarbus ir kiek anksčiau jau minėtas ekonominis poveikis. Internetas atlieka labai svarbų vaidmenį pasaulinėje prekyboje, daugelis įmonių, parduodamos produktus ar paslaugas ir atlikdamos finansines operacijas, labai pasikliauja interneto platformomis. Interneto praradimas visiškai sutrikdytų e. prekybą, internetinę bankininkystę, prekybą akcijomis ir kitą skaitmeninę ekonominę veiklą.

Nederėtų pamiršti ir to, kad augybė vyriausybinių paslaugų, pavyzdžiui, mokesčių deklaravimas internetu, prieiga prie viešųjų registrų, registracija internetu ir įvairios administracinės užduotys, labai priklauso nuo interneto. Sutrikus interneto veikimui, tektų rinktis alternatyvius metodus šioms paslaugoms gauti ir jomis naudotis, o tai gali sukelti vėlavimą ir neveiksmingumą.

Pasaulio „pabaigų“ būta ir anksčiau: visas jas išgyvenome

Nors apokaliptinėmis nuotaikomis gyvenantys internautai jau spekuliuoja, ar interneto amžiaus žlugimas galėtų privesti ir prie tiesioginės pasaulio pabaigos, ekspertai ramina, kad toks scenarijus nėra realus. Kita vertus, net ir be interneto netekimo, spėjimų apie pasaulio pabaigą niekuomet netrūko, jų nestinga ir dabar.

Daugelis tikrai žino, kad per visą žmonijos istoriją buvo daugybė pranašysčių apie pasaulio pabaigą. Ankstesniais amžiais šios prognozės dažnai buvo grindžiamos religiniais įsitikinimais, prietarais ir nuojauta, vėliau pradėta remtis skirtingomis mokslinėmis teorijomis, gamtos reiškinių interpretacijomis bei skaičiavimais.

Dalis žmonių ir šiandien tiki, kad pasaulio pabaigą iš tiesų galima teisingai išprognozuoti, nors kiti į tokias kalbas žvelgia skeptiškai ar net pašaipiai.

Tikriausiai daugelis žmonių atsimena kokios daugybės dėmesio buvo sulaukusi teorija, kad pasaulis pasibaigs 2012 m. Juk būtent 2012 m. gruodžio 21 d. pasibaigė majų ilgojo skaičiavimo kalendorius. Akivaizdu, kad išpranašauta pasaulio pabaiga neįvyko ir tik vėliau imta kalbėti, kad spėjimas buvo paremtas klaidingu majų kosmologijos supratimu.

Daug dėmesio prieš daugiau nei dešimtmetį sulaukė ir Haroldo Kempingo pranašystės. Šis krikščionių radijo laidų vedėjas išpranašavo pasaulio pabaigą 2011 m. gegužės 21 d., tiesa, vėliau savo prognozę patikslino ir nurodė 2011 m. spalio 21 d. Kai šios datos praėjo be jokių incidentų, jis ėmė pranašauti, kad pasaulio pabaiga įvyks 2012 m. gegužės 27 d. Matome, kad nė viena iš šių jo prognozių neišsipildė.

Tūkstantmečio pradžia taip pat buvo susieta su potencialia pasaulio pabaiga. Nors dabar atrodo komiška, tačiau praėjusio amžiaus pabaigoje vyravo mintis, kad tuomet dar gana naujos kompiuterių sistemos tiesiog niekaip nesugebės susidoroti su perėjimu iš 1999 m. į 2000 m., dėl to atsiras plataus masto gedimų, galinčių sukelti visuomenės žlugimą. Nors tuomet iš tiesų kilo nedidelių problemų, prognozuoti niūriausi žmonijos pražūties scenarijai taip ir nepasitvirtino.