Pasibaigusios „Kaunas Pride“ eitynės: sulaikyti 22 asmenys, o Kaunas gavo naują „herbą“

Po eitynių – sąskaitoje net 22 asmenų sulaikymas, tačiau didesnių susirėmimų išvengta

Šeštadienį Kaune įvykęs LGBTQ+ bendruomenės renginys - „Kaunas Pride“ eitynės nepraėjo be pasekmių. Pranešama apie 22 sulaikytus asmenis, pradėtus ikiteisminius tyrimus bei surašytus 16 administracinio nusižengimo protokolus. Pastarieji buvo surašyti už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus.

Tarp pažeidimų buvo: [1] nedideli viešosios tvarkos pažeidimai (LR ANK 481 str.), alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba pasirodymas viešoje vietoje būnant neblaiviu (LR ANK 484 str.), viešosios rimties trikdymas (LR ANK 488 str.), statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas (LR ANK 506 str.).

Tarp sulaikytų asmenų ir žinomas visuomenininkas, žmogaus teisių gynėjas, Lietuvos visuomenės tarybos (LVT) valdybos narys, knygnešio slapyvardžiu pasivadinęs Kipras Valentinavičius. Teigiama, kad K. Valentinavičius filmavo renginį, o vaizdo įraše matoma kaip du policijos uniformą vilkintys asmenys, apsimetę, jog nori patikrinti dokumentus, jį išsiveda iš demonstracijos. [6]

Manoma, kad toks sulaikymas galėjo įvykti dėl šio asmens viešėjimo rugpjūčio 10 d. mitinge, kuriame K. Valentinavičius tiesiogiai filmavo bei transliavo prie Seimo vykusį mitingą, pažymi „Alkas“.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė taip pat neslėpė džiaugsmo, jog įvykusios eitynės pavyko ir be didesnių incidentų, o pareigūnai eisenos metu esą nenukentėjo. Vis dėlto, provokacijų ir čia išvengti nepavyko - kai kurie eisenos dalyviai buvo apipilti alumi, į jų pusę aidėjo nekorektiškos replikos, o kai kurie agresyviai nusiteikę piliečiai savo jėgas išbandė blokuojant Laisvės alėjos kelią ir susistumdant su pareigūnais. [3]

Tiesa, „Kaunas Pride“ eitynėse dalyvavo ir Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuriai nuotaikos nesugadino ir iš minios paleistas kiaušinis: [2] „Gavau kiaušinį į nugarą, bet tai nieko tokio“, - teigė A. Armonaitė.

Laisvės alėjoje skambėjo ir maldos, ir šmėžavo naujasis Kauno „herbas“

Dar prieš prasidedant pirmosioms Kauno istorijoje LGBTQ+ eitynėms, miesto gatvėse jau skambėjo maldos. Dar iki eitynių pradžios, susirinkusi grupelė žmonių su vėliavomis, puoštomis šventųjų paveikslais bei plakatais, skelbė, jog „maldos dar niekam nepakenkė“. [4] Tarp maldininkų buvo ir gerai žinoma visuomenės veikėja Astra Genovaitė-Astrauskaitė, rankose laikiusi kryžių.

Tiesa, netrūko provokuojančių simbolių ir iš pačios susirinkusios bendruomenės. Iš miesto simbolio tikrąja to žodžio prasme buvo „išsidergta“. Vietoje santūraus miesto herbo buvo pavaizduotas vienaragis vaivorykštiniame fone. Be visa ko, Kauno „vienaragis“ keliavo ir per minią - buvo pastatyta ir kartotinė jo „statula“.

Rudenį vėl planuojama sugrįžti prie diskusijų dėl Partnerystės įstatymo

Po įvykusių eitynių pasireiškė ir parlamentaras, LGBTQ+ aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis neslėpė, jog būna tokių dienų, kai „tikrai nusvyra rankos“ dėl aplink tvyrančio pykčio, „pilstymosi purvais, užgauliojimo ir elementaraus manipuliavimo melagienomis“.

Politikas neslėpė džiaugsmo įvykusiu renginiu, mat jo metu, Kaune „buvo taip šviesu“. „Ir norisi tą lygybės ir lygiateisiškumo pažadą bei viltį saugoti ir branginti, kad būtų į ką atsiremti, kai vėl atrodys, kad viskas sprūsta iš rankų“, - rašė politikas.

Taip pat T. V. Raskevičius neslėpė ir savo netolimos ateities tikslų, mat jau rudenį žadama vėl į paviršių iškelti Partnerystės įstatymo klausimą, kuriam labai prieštarauja šalies prezidentas Gitanas Nausėda. Dar prieš įvykstant eitynėms, G. Nausėda pareiškė darysiąs viską, kad „Kaunas Pride“ reikalavimai dėl įsivaikinimo tos pačios lyties asmenims nebūtų pasiekti. [5]

Mes turime Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kai mes ją cituojame, mes turėtume cituoti ir jos 38 straipsnį, kuris, pavyzdžiui, labai akivaizdžiai pasako tai, kas yra santuoka. Yra vienas geras, garbingas būdas - jeigu norime pakeisti tam tikrus dalykus, principinius dalykus, įtvirtintus Konstitucijoje, reikia keisti Konstituciją, o ne apsimesti, kad ji neegzistuoja, - pabrėžė G. Nausėda. [5]