Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Pasitikėjimas vakcinomis nuo COVID-19 išgaravo: jas rinktųsi tik ketvirtadalis gyventojų

•Ligos•Evelina Aukštakalnytė
4 šaltiniai
Komentuoti (0)

Susidomėjimas vakcinomis dingo sulig pandemijos pabaiga

Staigiai pasibaigus pandemijai kaipmat dingo ir gyventojų motyvacija skiepytis vakcinomis nuo COVID-19. Panašu, kad kai nebereikia galimybių pasų, nebereikia ir skiepų. O tai rodo, kad gyventojų pasitikėjimas šia vakcina didžiąja dalimi ir buvo paremtas tik prievartos mechanizmu. Naujai atlikta apklausa atskleidė, kad tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų sutiktų skiepytis ketvirtąja doze nuo koronaviruso, nors specialistai teigia, kad informacijos apie ketvirtos dozės veiksmingumą realiai dar stinga.

Tyrimą apie gyventojų pasiryžimą skiepytis nuo koronaviruso ir toliau balandžio 13–18 dienomis atliko rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Atliekant tyrimą buvo apklausti 1 009 skirtingose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės, sulaukę pilnametystės.

Paaiškėjo, kad skiepytis toliau ryžtųsi tik mažuma Lietuvos gyventojų, mat tikri dėl dar vieno skiepo buvo vos 8 proc. respondentų, o dar 17 proc. atsakė, kad greičiausiai skiepytųsi [1].

Tiesa, paaiškėjo ir daugiau įdomių detalių. Ir viena iš jų yra ta, kad pagrinde skiepijosi vidutinio šalies pragyvenimo lygio nesiekianti gyventojų dalis (prisiminkime, kaip buvo skalambijama, kad skiepijasi tik aukštas pajamas gaunantys asmenys).

Nurodoma, kad dažniausiai skiepijosi mažas pajamas (iki 800 eurų) gaunantys asmenys – tokių buvo net 77 proc. O štai gaunančių 801–1 500 eurų ir daugiau asmenų grupėje pasiskiepijusių buvo po 69 proc.

Taip pat paaiškėjo ir tai, kad net 63 proc. respondentų nėra linkę skiepytis ketvirtąja vakcinos nuo koronaviruso doze, mat 35 proc. apklaustųjų patikino tikrai nesiskiepysią ketvirtąja doze, o 28 proc. atsakė greičiau nesiskiepysiantys [1].

Šie rezultatai akivaizdžiai rodo, kad COVID-19 vakcinų bumas šalyje gerokai išsisėmė, o gyventojai pavargo nuo brukamų vakcinų, kurios nė nepasižymi savo veiksmingumu, o ir pasiskiepiję sėkmingai serga COVID-19 ir toliau.

Svarstyti apie ketvirtąją dozę – dar per anksti

Tuo tarpu pasirodžius žiniai apie ketvirtąją vakcinos nuo koronaviruso dozę ir gyventojams pradėjus svarstyti, kad galbūt greitai ateis laikas, kai teks skiepytis ir ja, politikai ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) su verdiktais kol kas neskuba.

VVKT vadovas Gytis Andrulionis ramina, kad apie ketvirtosios vakcinos „Pfizer“ ir „Moderna“ dozės skyrimą plačiajai populiacijai kalbėti esą dar per anksti. Kol kas tarnyba esą remiasi Europos vaistų agentūros (EVA) ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) išvadomis [2].

„Abi agentūros sutaria, kad 80-ties metų ir vyresniems galima skirti ketvirtąją dozę arba vadinamąją antrąją revakcinaciją, įvertinus duomenis apie didesnę sunkios COVID-19 ligos eigos riziką“, – teigė G. Andrulionis [2].

Todėl VVKT laikosi pozicijos, kad apie platesnę visuomenės dalį, kol nėra tikslių ketvirtosios dozės veiksmingumo duomenų, kol kas nekalbėti. Vis dėlto, VVKT vadovas patikino, kad pasiruošimas rudenį laukiančiai revakcinacijai jau vyksta, o tarnyba tikisi, kad iki to laiko jau bus užregistruota adaptuota vakcina.

Vis dėlto, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad komunikaciją apie vakcinas būtina pradėti kuo anksčiau ir nelaukiant, kol atvejų kreivė vėl šoktels į viršų. Tačiau eksministras taip pat patikino nežinantis ar ketvirtosios dozės išvis prireiks, nes kol kas nėra aišku, kiek trunka vakcinos sukurtas imunitetas. O štai, anot jo, tampa akivaizdu tai, kad šis virusas pasižymi sezoniškumu, tad atėjus sezonui, teks skiepytis ir vėl [1].

Ateities pandemijos – neišvengiamos?

Visgi jau dabar politikai kalba, kad ateityje pandemijos ir vėl sugrįš. Štai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nepamiršo paminėti, kad dabartinės tendencijos rodo, jog koronavirusas tampa sezonine liga, o tai reiškia, kad ir skiepytis teks atsižvelgiant į sezoniškumą [3].

„Dabar daugelis žmonių yra pasiskiepiję, daugelis yra persirgę, tai ne tiek ir daug yra žmonių, kurie galėtų skiepytis, bet rudens link dar ir Europos vaistų agentūra, ir ekspertai, ir mes sekame tą informaciją, gal nusistovės galutinis vakcinacijos kalendorius ir turėsime tokį įprastą ritmą, galbūt rudenį dar reikės dar ir ketvirtosios dozės“, – teigė ministras [3].

Pernelyg atsipalaiduoti nepataria ir ekspertai. Jų teigimu, rudenį koronavirusas, labai tikėtina, kad vėl sugrįš. Tam ruoštis būtinybę mato ir Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas – anot jo, reikia ruoštis blogiausiam scenarijui. Ir, nors prognozuoti, kas laukia rudenį, dar anksti, tikimybė, kad sulauksime dar vienos koronaviruso atvejų bangos – išlieka [4].

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.