Paskelbtas sąrašas vardų, kurių turėtumėte vengti: juos turintys dažniausiai miršta nuo COVID-19

COVID-19 mirčių statistika – dažniausiai mirusių moterų vardai

Sveikatos apsaugos ministerijai pavyko nustebinti - buvo atlikta statistika, kokius vardus turintys žmonės dažniausiai mirė nuo koronaviruso. Vis dėlto, tokio tyrimo esmė iki šiol nėra aiški - ar taip bandyta perspėti būsimus tėvelius, kokių vardų derėtų vengti, ar paskatinti pasiskiepyti jau mirusių bendravardžius. Tokio lygio statistiniai duomenis neduoda daugiau nei savaitinio žurnalo horoskopai ir juose aprašomos tikimybių teorijos.

Taigi, klausykite. Daugiausia Lietuva dėl COVID-19 neteko Onų - net 105. Toliau sekė Janinos (85), Elenos (64), Aldonos (60), Irenos (56), Jadvygos (48), Marijos (45), Stanislavos (40), Genovaitės (39) bei Danutės (38). Taigi, pasirinkimas kaip ir aiškus - venkite šiuos vardus suteikti mergaitėms.

Pranešama, kad šie moterų ir vyrų mirčių atvejai yra apskaityti nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 13 dienos.

Lietuva nuo koronaviruso daugiausia prarado Jonų

Vyrų mirtingumas taipogi neatsilieka nuo moterų. Tiesa, pagrinde skiriasi tik mirusiųjų nuo COVID-19 vardai. Štai dažniausiai nuo šios ligos mirė Jonai - fiksuojamos net 123 Jonų mirtys. Antrą vietą užėmė vardas Antanas (101 mirtis), Juozas (70), Vytautas (68), Petras (60), Stasys (44), Stanislovas (39), Algirdas (35), Algimantas (30) bei Romualdas (30).

Kaip jau buvo galima numanyti, po tokių statistinių duomenų, sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta paragino gyventojus daugiau neprarasti nei Janinų, nei Jonų ir eiti pasiskiepyti: [1]

Mirčių statistika nėra tik skaičiai ir vardai. Tai - žmonės, kurių nebėra. Ši pandemija virto skaudžia tragedija ir palietė ne vieną šeimą ar giminę. Kai neturėjome pakankamai vakcinų - apsisaugoti nuo viruso buvo itin sunku. Šiandien turime daugiau nei 900 000 laisvų vakcinos dozių, kurios gali išgelbėti kiekvieno iš mūsų gyvybę. Nepraraskime daugiau Jonų, Elenų, Antanų, Jonų, Janinų, nė vieno. Vakcina apsaugo tūkstančius žmonių nuo COVID-19 ligos, sunkių jos formų, hospitalizacijos ar net mirties, - sakė A. Šuksta.

Panašu, kad šis virusas išties plinta taip staigiai, kad sveikatos apsaugos ministerija turi pakankamai laiko sudarinėti statistines lenteles su dažniausiai mirštančių nuo koronaviruso vardais. Galbūt sekančiame tyrime išvysime mirties dažnumą pagal avalynės ir drabužių dydį?

Padrąsink skiepytis – mes pažinojome 123 Jonus, o dabar nė vieno

Štai tokia reklaminė kampanija šmėžuoja SAM oficialiame tinklalapyje siekiant gyventojus paskatinti sparčiau vakcinuotis. Dosnioji SAM, panašu, nebeturi kaip susitvarkyti su vakcinų pertekliumi, todėl šias ne tik išpila, bet ir dovanoja kitoms valstybėms. Mintis paprasta - neleiskite Onoms, Jonams ir Antanams prarasti gyvybių dėl to, kad šie nepasiskiepijo. Padrąsinkite.

Štai buvo pranešta, kad Lietuva ir Norvegija puikiai tarpusavyje bendradarbiauja - viena iš kitos net skolinasi vakcinas. Įdomu, ar Lietuva taipogi jas skolinasi netgi ir neturėdama, kur realizuoti turimų vakcinų? Liepos 21 d. SAM pranešė, jog Lietuva ir Norvegija pasirašė susitarimą dėl abipusio vakcinų skolinimo. [2]

Pranešama, kad liepos pabaigoje Lietuva jau turinti iš Norvegijos pasiimti net 100 tūkst. „Janssen“ vakcinos dozių. Bendrai Lietuva iš gamintojo yra rezervavusi kone 700 tūkst. vakcinos dozių, kurios pagal susitarimą turėtų pasiekti iki šių metų pabaigos, tačiau kaip praneša SAM, kol kas gaunami kiekiai yra per maži siekiant patenkinti visuomenės poreikį, kuris yra toks didelis, kad šias net reikia išpilti.

Stokojanti vakcinų Lietuva Norvegijai liepos pabaigoje išsiųs net 100 620 „Comirnaty“ vakcinos dozių, praneša SAM. Be viso to, Lietuva praėjusią savaitę Sakartvelui padovanojo 15 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių. [3]

Dar papildomai 20 tūkst. „Vaxzevria“ vakcinos dozių trečiadienį Lietuvai pavyko padovanoti Taivanui. [4]