Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai: dėmesys negirdėtams vardams ir ignoruojami klasikai

Pagerbti ir menotyrininkai, ir muzikai bei netradicinio meno kūrėjai

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija yra vienas prestižiškiausių apdovanojimų Lietuvoje, skiriamas itin nusipelniusiems kūrybinio ir meninio pasaulio atstovams, siekiant skatinti kūrybą, įvertinti reikšmingiausius kultūros ir meno kūrinius, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės sukurtus stebuklus [1]. Gruodžio 8-ąją buvo praskleista šių metų uždanga ir paskelbti 2021 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Šiais metais pristatyti 6 laureatai, tarp kurių:

• aktorius Vidas Petkevičius, kuris pripažinimo sulaukė už savuosius vaidmenis teatre ir kine;
• menotyrininkė Agnė Narušytė, už vertybišką šiuolaikinės kultūros refleksiją;
• choro dirigentas, kompozitorius Vytautas Miškinis – už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą;
• fotomenininkas Remigijus Treigys – už laiko ženklų poetiką fotografijoje,
• tarpdisciplininio meno kūrėjas Dainius Liškevičius pagerbtas dėl savo kultūrinių stereotipų kritikos šiuolaikinio meno formomis,
• etnomuzikologė Daiva Vyčinienė, už folkloristikos aktualizavimą [2].

Premijų laureatus paskelbė kino režisierius, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys. Kultūros ir meno premijų komisiją sudaro architektas Audrius Ambrasas, aktorius Vladas Bagdonas, filosofas Jonas Dagys, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, muzikologė Jūratė Katinaitė, rašytoja Danutė Kalinauskaitė, vizualaus meno kūrėjas Artūras Raila, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, literatūrologė Jūratė Sprindytė, menotyrininkė Jūratė Tutlytė.

Ceremonija vyko Kultūros ministerijoje, o joje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys pažymėjo, kad laureatų paskelbimo diena yra itin svarbus įvykis:

„Mums visiems linkiu išgirsti ne tik laureatų pavardes, bet ir formuluotes, už ką skiriamos premijos. Pasinaudokime tomis formuluotėmis kaip žemėlapiais ir leiskimės į ilgą pažintinę kelionę po laureatų kūrybą", – teigia ministras [3].

Dalis vardų plačiajai visuomenei gali būti nežinomi

Nors Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skiriama labiausiai tuo metu nusipelniusiems ir savo kūrybinį įdirbį atskleidusiems menininkams, galima pastebėti, kad kai kurie šių metų laureatai, atidžiai meno ir kultūrinio pasaulio nesekančiai visuomenės daliai gali būti ir visai negirdėti.

Šiais metais į premiją pretendavo 12-a kūrėjų, jie buvo atrinkti iš daugiau kaip 30 visuomenės pasiūlytų kandidatų. Iš pirmo žvilgsnio buvo galima pagalvoti, kad kai kurie į sąrašą įtraukti asmenys, be konkurencijos taps laureatais. Pavyzdžiui, daliai visuomenės, vartojančiai masinę kino bei teatro produkciją, aktorius Arūnas Sakalauskas yra puikiai pažįstamas.

Tuo tarpu rašytojo Kazio Sajos literatūrinį indėlį gali įvertinti tiek jauni, tiek ir vyresni piliečiai. Rašytojas tarp pretendentų Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijai gauti atsidūrė ne pirmą kartą, tačiau kaip ir anksčiau, vėl netapo laureatu [4]. Šiais metais, tarp laureatų, apskritai nėra nei vieno rašytojo.

Išskirtinio dėmesio nesulaukė ir dailininkas, dizaineris Juozas Statkevičius, kasmet pristatantis visuomenės susidomėjimo bei pagyrų susilaukiančias aukštosios mados kolekcijas. Kita vertus, galima numanyti, kad komisijos preferencijose atsiduria numanoma aukštoji kultūra, kuriai mados ir dizaino daugelis vis dar gali nepriskirti. Be to, bene kiekvienais metais galutinis laureatų sąstatas pateikia vieną ar kitą siurprizą, todėl išankstinės prognozės, retai kada visiškai pasiteisina, o tai nereiškia, kad laureatai yra mažiau nusipelnę ar verti.

Skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų vertės

Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija skiriama nuo 1989-ųjų, o iki 1991-ųjų buvo vadinama Lietuvos nacionalinės literatūros, meno ir architektūros premija. Per visą šį laikotarpį buvo apdovanoti daugiau kaip 200 menui bei kultūrai nusipelniusių žmonių.

Premijų laureatų diplomai ir ženklai įteikiami kitų metų Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, o premijos vertė 2021-aisiais siekia 32 000 eurų. Premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą [5].