Paskutinė verslo vakarienė – verslininkų prašymas Vyriausybei pergalvoti sprendimus

Verslininkai siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį

Suėjus metų, praleistų karantine, sukakčiai, smulkusis ir vidutinis šalies verslas nusprendė šią progą atšvęsti - surengė protestą - paskutiniąją verslo vakarienę prie LR Seimo. Proteste daugiausiai galėjome sutikti viešbučių, restoranų, sporto bei turizmo verslo atstovus – esą šie nuo karantino nukentėjo labiausiai ir teigė bankrotų savo srityje nebeišvengsiantys.

Protestą vainikavo gausiai vainikais ir žvakėmis nukrauti stalai, kuriais verslininkai siekė priminti apie mirštantį verslą. Apie situaciją plačiau pasakojo viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė:

Ši diena - neatsitiktinė. Kovo 16 dieną yra lygiai metai, kuomet dalis viešbučių taip ir stovi uždaryti, o kita dalis yra negavusi jokių akcijų - išskyrus atidėtus mokesčius ir paskolas. Yra vien pažadai, pasižiūrėjus į žiniasklaidą, atrodo, milijonų milijonai dalinami, bet tai yra paskolos, tai yra sugrįžtantiems iš kitų šalių, kai reikėjo transportuoti. Turizmo organizacijoms duotos paskolos ir, realiai, subsidijų, net ir prasidėjus šildymo sezonui - nebuvo, o restoranams nutrauktas ir paskutinis deguonis - tai buvo labai puiki subsidija - nuomos, kur dalį mokėjo valstybė ir dalį - nuomotojai prisidėjo [1].

E. Šiškauskienė taipogi nepabūgo situacijos Lietuvoje palyginti su situacija Latvijoje:

Labai su pavydu žiūrime į kaimynus latvius, kurie dalina subsidijas ir darbuotojams, ir verslui, ir duoda lengvatines paskolas. Pavyzdžiui, viešbutis, turintis 80 kambarių, yra gavęs jau 200 tūkst. Eur nuo Naujųjų metų. Lietuviai dar nėra nieko gavę [2].

Ant protestų dalyvių suneštų mirtį simbolizuojančių daiktų buvo galima matyti tokius užrašus kaip: Kodėl Vyriausybei nereikia turizmo? Ką valgysim rytoj? Reikalaujame profesionalių sprendimų!

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai teigė, kad žiniasklaidoje mirganti informacija apie dalinamą pagalbą nukentėjusiajam verslui yra klaidinanti - esą jokių subsidijų, net ir prasidėjus šildymo sezonui – nebuvo, nors pagal pateikiamą informaciją galima susidaryti įspūdį, kad valstybė išleido milijonus šio verslo paramai.

Visgi, tai ne pirmas ta tematika vykęs protestas šiais metais – dar vasario mėnesį protestavo įvairiausi šalies barai, kavinės ir restoranai - šie išreiškė nepasitenkinimą, kad valstybė jiems vis dar nebuvo skyrusi gyvybiškai svarbių paramos paketų. Protestuotojai dar tada pabrėžė, kad norint gauti valstybės paramą, reikia atitikti begales kriterijų, o nemokių nuomininkų nelabai kas ir nori [3], todėl kyla rizikos nebeišsilaikyti rinkoje.

Apie sudėtingus paramos gavimo kriterijus pasakojo ir Piano Man Bar vadovas Saulius Galdikas:

Mūsų situacija tokia, kad mes kol kas negalime pretenduoti į paramą, nes turime daugiau negu vieną barą ir daugiau negu vieną įmonę, tai mus traktuoja kaip susijusias įmones. Deja, bet šiai dienai nėra galimybių net formos paraiškos užpildyti, nes jos nėra paruoštos. Tai tenka laukti, žada kad bus, bet žinot, praėjo jau mėnuo nuo paskelbto pirmo paramos paketo. Mes mėnesį laukiam, kol galėsim pateikti paraišką, dar mūsų net nevertino niekas [4].

Verslininkų pateikti pasiūlymai - ignoruojami

Proteste susirinkusių dalyvių teigimu, dauguma verslų yra atsakingi ir siekdami išvengti staigios mirties, šie jau yra pateikę planus Vyriausybei kaip galėtų saugiai atsidaryti. Vienas iš pavyzdžių - restoranų atstovų pateiktas pasiūlymas nuo balandžio leisti pradėti bent jau nuo lauko kavinių ribojant lankytojų kiekį.

Sporto atstovai teigė, kad Vyriausybė šiuo metu nėra suinteresuota pasiūlyti pagalbos ranką, priešingai, ji verčia laukti kiekvieno trečiadienio, kad verslininkai vėl išgirstų frazę: Karantino ribojimų atlaisvinimų svarstymas atidedamas sekančiam trečiadieniui.

Tad, ko tikisi verslo atstovai – tai žadėtos subsidijos ir parama. Šiuo metu parama apsiriboja darbuotojų prastovomis, bet tai, anot E. Šiškauskienės, pagalba žmonėms, o ne verslui [5], o darbo vietas išlaikyti reikia, ne tik darbuotojus. Kitaip greitai gali nebelikti ir kur dirbti.

Šiuo metu skiriama valstybės finansinė pagalba – verslui nepakankama ir klampina į dar didesnes skolas

Svarbu paminėti, kad restoranų, turizmo, viešbučių, sporto ir kt. smulkusis ir vidutinis verslas yra reikalingas ne tik turistams ar sportininkams, bet ir jame dirbantiems – dažnai norint tokiose sferose dirbti nėra reikalaujamas išsilavinimas, tad atėmus darbo vietas, labiausiai nukenčia rizikos zonoje esančios grupės: vyresni asmenys, studentai, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu visi savarankiškai dirbantys asmenys, kuriuos vienaip ar kitaip paveikė ekstremali situacija šalyje, gali gauti 257 Eur išmoką. Kad ją gautų, asmuo turi atitikti šiuos LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus kriterijus [6]:

• Gyventi karantinuojamame regione;
• Gyventi tose savivaldybėse, kuriose įvedami ūkinės veiklos apribojimai;
• Savarankiškai dirbantis asmuo turi būti įtrauktas į VMI sąrašą, sudarytą iš nukentėjusių nuo karantino ribojimų.

Skatinant pažeidžiamų visuomenės grupių įsitraukimą ir darbinę veiklą, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymą, jog asmens, netekusio darbo ir stojančio į Užimtumo tarnybą, išmoka gali būti atnaujinama ne vieną, o du kartus, nutrūkus ir vėlesniems darbo santykiams - t.y., per 6 mėnesius po nedarbo išmokos nutraukimo [7].

Šiuo metu VMI vykdoma parama verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19:

• Mokestinės lengvatos, kuomet nėra skaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas skolos išieškojimo procesas;
• Suteikiamos skolinimosi galimybės be palūkanų - mokesčių skoloms padengti;
• Sudarius paskolos sutartį, nukentėjusi įmonė pirmąją įmoką gali prašyti atidėti vieneriems metams [8].

Tad akivaizdu, kad smulkieji ir vidutiniai verslai, šiuo metu nesijaučiantys nei pakarti, nei paleisti, su tokiomis lengvatomis gali ir nebeišgyventi. Metus laiko esant ribojimams su menka pertrauka vasarą ir rudens pradžioje, nežinant, kiek dar tęsis tokia situacija, toliau stengiantis išlaikyti ne tik darbuotojus, bet ir įrangą, patalpas – net ir skolinimas be palūkanų mokesčiams padengti - atrodo, pripažinkime, gana juokingai, palyginus su patiriamais kasdieniais nuostoliais.

O paskolas, visgi, reikės grąžinti - jei iš darbo negaunamas joks pelnas, kaip tai reikės padaryti? Gal jau galime teigti, kad bankrotas bus neišvengiamas procesas?