Paskutinį balandžio sekmadienį sostinėje planuojamas mitingas prieš visuotinį NT mokestį

Paaiškėjo mitingo vieta – Katedros aikštė šiam renginiui buvo pasirinkta ne šiaip sau

Jau balandžio pabaigoje – paskutinį mėnesio sekmadienį – Vilniaus Katedros aikštėje bus surengtas protestas prieš valdančiųjų ketinamą įvesti nekilnojamojo turto (NT) mokestį.

Protesto organizatorius, visuomenininkas Raimondas Šimaitis pasidalino informacija, kad Seime jau planuojamam ir kone visus paliesiančiam NT mokesčiui nepritariantys piliečiai kviečiami į jau balandžio 27 dieną, 15 valandą įvyksiantį protestą ir kartu kviečia neabejingus piliečius prisidėti prie to, kad renginys įvyktų ir visuomenės balsas būtų išgirstas.

R. Šimaitis taip pat pakomentavo, kodėl protestą buvo nuspręsta rengti prie Vilniaus Katedros, o ne Seimo rūmų [1].

„Iš pradžių buvo planuojama rinktis prie Seimo, tačiau pasklido gandai, neva protestuotojai daužys langus, kils neramumai ir panašiai. Dėl saugumo sumetimų, siekiant išvengti provokatorių ar psichikos negalią turinčių asmenų veiksmų, renginys perkeltas prie Katedros.

Ten protestas vyks labai kultūringai: bus pakviesti „išbuožinimo“ mokesčio iniciatoriai ir šalininkai, kad jie galėtų pateikti savo argumentus dėl mokesčio reikalingumo, o mes įrodysime, kodėl jis yra nereikalingas.
Politikai bijo žmonių, todėl, minia privers juos rimtai apsvarstyti, ar jie nori eiti prieš žmones.“ – rėžė visuomenininkas.

R. Šimaitis tiesmukiškas: už mokestį atsakinga valdančioji trijulė ir prezidentas

Tuo tarpu savaitės pradžioje R. Šimaitis tiesiai šviesiai įvardino, kas, jo nuomone, atsakingi už mokestinę naštą: tai – premjeras Gintautas Paluckas, „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Tačiau ne ką mažesnis esą ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo.

Anot protesto organizatoriaus, šalies vadovas ne tik žinojo apie reformą, bet ir aktyviai dalyvavo ją formuojant, o galiausiai – „pergudravo“ valdančiuosius.

R. Šimaitis sukritikavo ir „aušriečių“ lyderį R. Žemaitaitį, kuris taip pat negailėjo strėlių siūlomiems NT mokesčio pakeitimams, tačiau, juos įgyvendinus, esą ir pats gali susidurti su to poveikiu – jo būstas vertas 400 tūkst. eurų, o įsigaliojus naujajai tvarkai, kasmetinė mokesčių suma jam išaugtų iki 2 tūkst. eurų.

Tuo tarpu „sausiausias“ iš visos šios situacijos esą išliptų Jo Ekscelencija G. Nausėda, kurio valdomo NT mokesčiai sumažėtų – vietoje dabartinių 4,5 tūkst. eurų jis mokėtų 3 tūkst. eurų per metus, mat jo valdomas NT – brangiausias iš visos šios ketveriukės.

Žemaitaitis pabrėžia, kad Nausėda nebuvo tik pasyvus stebėtojas – jis esą žinojo apie visus mokesčių pakeitimus, juos palaikė ir netgi kėlė reikalavimus dėl reformos krypties. Tad, pasak politiko, prezidentas taip pat turi prisiimti atsakomybę.

Šalies vadovas siūlo naują slenkstį NT mokesčiui – apmokestinti bent nuo 50 tūkst. eurų

Lietuvoje planuojama mokesčių reforma sulaukia vis daugiau diskusijų. Prezidentas G. Nausėda siūlo, kad NT mokestis būtų taikomas tik turtui, kurio vertė viršija 50 tūkst. eurų [2].

Šį siūlymą pirmadienį patvirtino jo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. Tą pačią dieną prezidentas aptarė mokesčių reformą su premjeru G. Palucku, kuris teigė, kad galutiniai sprendimai dar nepriimti ir vis dar yra vietos diskusijoms.

Savo ruožtu Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus pasisako už platesnę NT mokesčio bazę, tačiau ragina mažos vertės būstui taikyti minimalų tarifą arba visai jo neapmokestinti.

Be NT mokesčio pokyčių, valdantieji svarsto ir kitus esminius pakeitimus: pelno mokestį didinti iki 17%, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mažinti nuo 9% iki 12%, gyventojų pajamų mokestį (GPM) taikyti pagal tris tarifus – 20%, 25% ir 32%.

Taip pat planuojama įvesti 10% draudimo mokestį bei vadinamąjį „cukraus mokestį“ saldintiems gėrimams. Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai bus priimti dar šioje Seimo pavasario sesijoje ir įsigalios nuo 2026 m., o iš didesnių mokesčių per metus pavyktų surinkti apie 500 mln. eurų.