Paslaptys apie COVID-19 vakcinas bus saugomos 10 metų

Vakcinų gamintojos reikalauja visiško slaptumo

Vakcinų nuo COVID-19 įsigijimo sutartys yra klasifikuojamos ir ypač saugomos tarptautiniu mastu. Šveicarijoje neseniai atskleisti duomenys liudija, kad gamintojas „Pfizer" įpareigoja pirkėjus net dešimt metų išlaikyti konfidencialumą ir slaptumą [1].

Būtent tokia situacija šiuo metu piktina Šveicarijos gyventus. Šioje šalyje, siekiant išsiaiškinti tikrąjį vakcinų pirkimo sutarčių konfidencialumo lygį, net teko įsikišti duomenų apsaugos įgaliotiniui.

Tik tada federalinis visuomenės sveikatos biuras buvo priverstas paskelbti sutartis, kurios yra ypač įslaptintos ir cenzūruotos.

Dalis ekspertų ėmė spekuliuoti ir teigti, kad tokio lygmens įslaptinimo atvejais pirkėjas net yra priverstas atsisakyti bet kokių teisių į galimas kompensacijas už patirtą žalą.

Nors farmacijos sektoriuje atsakomybės išimtys yra įprastos, COVID-19 vakcinų atvejų milžiniškas konfidencialumas daliai visuomenės kelia rimtą susirūpinimą, kad kompanijoms niekuomet neteks už nieką atsakyti.

Šveicarijoje atkapstyti dokumentai sukėlė pasipiktinimo bangą

Pastarosiomis dienomis Šveicarijoje kilo didžiulio masto nepasitenkinimas dėl COVID-19 vakcinų slaptumo. Būtent šios šalies sutartys su COVID-19 vakcinų tiekėjais dabar jau yra viešai prieinamos ir nemaloniai nustebino ne vieną šia tema besidomintį šveicarą.

Piliečius piktina ne vakcinų kaina ar potencialus jų neigiamas poveikis žmonių organizmui, bet tai, kokio slaptumo yra vakcinų įsigijimo dokumentai.

Iš tiesų informaciniuose lapuose figūruoja juoda spalva: užtušuoti ištisi puslapiai. Net tai, kiek kainuoja vakcinos, kokia yra pristatomo kiekio informacija, o svarbiausia – visos atsakomybės sąlygos lieka paslaptimi.

Tai, kad informacija apie teisingą vakcinos naudojimą yra slepiama nuo susirūpinusių piliečių, tikrai nesukelia papildomo pasitikėjimo skiepais.

Be to, pagal Šveicarijos konstituciją, Federalinė taryba ir Federalinė administracija privalo būti skaidrios. Šios įstaigos privalo aktyviai informuoti visuomenę ir teikti informaciją apie savo veiksmus visiems, kurie to prašo.

Tiesa, čia taikoma svarbi išimtis. Tokios taisyklės negalioja, jei tam prieštarauja svarbūs viešieji ar privatūs interesai [2]. Šiuo atveju, prieštaravimą išreiškia pačios farmacijos kompanijos.

„Pfizer" gamintojo sutartyje pateikiamas būtent toks punktas:

„Sutarties turinys turi būti laikomas griežtai paslaptyje iki dešimties metų po sutarties nutraukimo."

Ir tai dar ne viskas.

Sutartyje su Izraeliu susitarta dėl slaptumo net 30 metų.

Tokios vienašališkos sutarčių sąlygos pagal skirtingų Europos Sąjungos (ES) šalių teisę yra piktnaudžiavimas [3]. Tačiau ar tokios sutartys gali būti ginčijamos teisme, abejojama.

Sutarta dėl nulinės atsakomybės už žalą

Informaciniame „Pfizer" lape necenzūruotas ir visiems lengvai prieinamas yra ir toks tekstas:

„Šiame teksto apraše pateikiami „Pfizer Inc." nuosavybės teise priklausantys ir konfidencialūs komerciniai duomenys, kurie negali būti atskleisti už MCDC ribų, valdymo įmonei ir Vyriausybei ir negali būti dubliuojami, naudojami ar atskleidžiami nei visi, nei iš dalies jokiais kitais tikslais, išskyrus šio darbo aprašymo vertinimą ir derybas dėl bet kokio vėlesnio sutarties sudarymo. Tačiau jei dėl šių duomenų pateikimo arba dėl jų sudarymo sudaroma sutartis, MCDC valdymo įmonė ir Vyriausybė turi teisę dubliuoti, naudoti arba atskleisti šiuos duomenis tiek, kiek numatyta sudarytoje sutartyje. Šis apribojimas neapriboja MCDC valdymo įmonės ir Vyriausybės teisės naudoti šiuose duomenyse esančią informaciją, jei jie gauti iš kito šaltinio be apribojimų. Duomenys, kuriems taikomas šis apribojimas, nurodyti kiekviename šio darbo aprašymo puslapyje" [4].

Kiekviena COVID-19 vakciną įsigijusi valstybė sudarė didžiulio masto konfidencialumo ir slaptumo sutartis. Tai reiškia, kad farmacijos įmonės tampa už nieką neatsakingos. Be to, valstybės netgi turi apmokėti korporacijų teisines išlaidas ir teismo išlaidas.

Vakarų šalių vyriausybės skubėjo kuo greičiau nupirkti daug vakcinos dozių, bet leido gamintojams diktuoti joms savo žaidimo taisykles.

Galima daryti prielaidą, kad farmacijos bendrovės su šalimis sudarė iš esmės identiškas sutartis, skiriasi tik nustatytos kainos.

Vos prasidėjus pirmiesiems vakcinų pirkimo etapams, Europos Komisija (EK) sudarė sutartis su penkiomis skirtingomis farmacijos įmonėmis [5]. Tačiau jau tada EK įslaptino sutartis, todėl nėra žinomas nei ekonominis subjektas, nei vakcinų kainos, taip pat nėra jokios informacijos apie numatomus jų gamybos ir platinimo terminus bei taikomas atsakomybės sąlygas.

Taip pat buvo įslaptinta Komisijos paskirtų derybininkų, turinčių užbaigti sutartis su minėtomis farmacijos įmonėmis, tapatybė. Dėl to, suprantamas dalies gyventojų skepticizmas šiuo klausimu, dabar išaugo dar labiau.