Paspirtukų sezono kaina – galvos traumos, prarasti dantys ir lūžiai: kodėl vaikai susižaloja vis sunkiau?

Klaipėdos medikai paspirtukais susižalojusius vaikus gydo kiekvieną parą

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai perspėja apie vasarą ryškėjančią tendenciją: beveik nėra paros, kai į gydymo įstaigą nepatektų elektriniu paspirtuku ar keturračiu susižalojęs vaikas. Ligoninėje dirba 11 ortopedų traumatologų, tačiau, jų teigimu, šią vasarą nė vienas budėjimas neapsieina be mikrojudumo priemonių sukeltų traumų.

Gydytojas ortopedas traumatologas Mindaugas Gružauskas nurodo, kad dažniausiai gydomos galvos traumos, išmušti ar nulaužti dantys, rankų bei kojų kaulų lūžiai. Dalis lūžių būna sudėtingi: lūžgaliai gali sužaloti kraujagysles ir nervus, todėl prireikia operacijos. Kai kuriems vaikams ligoninėje tenka praleisti ne vieną savaitę, vėliau jų laukia reabilitacija ir pakartotinės operacijos.

Jauniausi į ligoninę patekę elektrinių paspirtukų ar keturračių vairuotojai buvo vos šešerių metų. Tai rodo, kad motorinės transporto priemonės vis dar painiojamos su žaislais. Vaikas gali išmokti paspausti greičio svirtį ir išlaikyti vairą, tačiau tai dar nereiškia, kad jis sugeba tinkamai įvertinti greitį, stabdymo kelią, eismo situaciją ir savo veiksmų pasekmes.

Maži ratai ir aukšta stovėsena kritimą dažnai nukreipia veidu į asfaltą

Elektrinio paspirtuko konstrukcija avarijos metu beveik neapsaugo žmogaus kūno. Vairuotojas stovi gana aukštai, jo svorio centras yra virš siauros platformos, o priekyje nėra jokios smūgį sugeriančios konstrukcijos. Staiga sustojus priekiniam ratui kūnas dėl inercijos juda pirmyn, todėl pirmiausia į žemę gali trenktis rankos, veidas arba galva.

Paspirtukų ratai paprastai yra mažesni nei dviračių. Dėl to nedidelė duobė, šaligatvio kraštas, akmuo, šaka ar net netikėtas dangos nelygumas gali staigiai sustabdyti priekinį ratą. Biomechaniniuose tyrimuose nustatyta, kad susidūrimas su kliūtimi dažnai sukelia įstrižą galvos smūgį į žemę, o didelė dalis tokių smūgių tenka kaktos sričiai.

Vaikai pavojų kartais pastebi per vėlai ir, išsigandę kliūties, staigiai nuspaudžia stabdį. Jei stipriau stabdomas priekinis ratas, svoris persikelia į paspirtuko priekį ir tikimybė persiversti per vairą dar padidėja. Smūgį rankomis bandantis sulaikyti vaikas gali patirti riešo, dilbio ar alkūnės lūžį, o nespėjęs atsiremti – veido ir dantų traumą.

Vaikai išvysto suaugusiųjų greitį, tačiau dar neturi suaugusiųjų sprendimų patirties

Elektrinis variklis leidžia vaikui per kelias sekundes pasiekti greitį, kuriam dviračiu reikėtų daugiau fizinių pastangų. Nuovargis vairuotojo nesustabdo, todėl paspirtuku galima ilgai važiuoti didžiausiu įrenginio leidžiamu greičiu. Kartu susidaro klaidingas lengvumo įspūdis: žmogus stovi beveik nejudėdamas, nors juda greičiau nei intensyviai bėgantis suaugusysis.

Smūgio energija didėja proporcingai greičio kvadratui. Tai reiškia, kad nuo 15 iki 25 km/val. padidinus greitį, judėjimo energija išauga beveik 2,8 karto. Dėl to, atrodytų, nedidelis greičio skirtumas gali lemti visiškai kitokias pasekmes – vietoje nubrozdinimo gali būti patirtas lūžis, veido trauma ar smegenų sukrėtimas.

Vaikams ir paaugliams taip pat būdingas didesnis polinkis rizikuoti, varžytis tarpusavyje ir pervertinti savo gebėjimus. Važiuojama keliese ant vieno paspirtuko, leidžiamasi laiptais, atliekami šuoliai, laikoma tik viena vairo rankena arba naudojamas telefonas. Atsiradus netikėtai kliūčiai, patirties saugiai reaguoti dažniausiai pritrūksta.

Šalmas sumažina pavojų galvai, tačiau neapsaugo dantų ir viso veido

Nuo 2026 metų sausio 1 dienos Lietuvoje apsauginiai šalmai privalomi visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tačiau per kelis pirmuosius metų mėnesius policija nustatė 1 089 atvejus, kai paspirtukų ar motorinių dviračių vairuotojai šio reikalavimo nesilaikė.

Šalmas gali sumažinti dalį galvos traumų rizikos, tačiau jis nepaverčia važiavimo saugiu. Įprastas dviračio šalmas pirmiausia saugo kaukolės viršų ir šonus, o smakras, burna, nosis ir priekiniai dantys dažniausiai lieka atviri. Paspirtukui staiga sustojus, veidas gali trenktis tiesiai į asfaltą, vairo konstrukciją arba kitą kliūtį.

Moksliniuose tyrimuose nustatyta, kad elektrinių paspirtukų avarijos gali sukelti sudėtingesnes dantų traumas: pažeidžiamos dantų šaknys, nulaužiami vainikai, dantys išmušami iš žandikaulio. Vaikui tai gali reikšti ne tik skausmingą gydymą, bet ir daugelį metų trunkančią odontologinę priežiūrą, nes augant žandikauliui galutinis protezavimas dažnai negali būti atliktas iš karto.

Lietuvos taisyklės riboja amžių ir greitį, bet vaikai vis tiek važiuoja

Elektrine mikrojudumo priemone Lietuvos viešajame eisme leidžiama važiuoti nuo 16 metų. Keturiolikmečiai ir penkiolikmečiai gali važiuoti tik išklausę nustatytą mokymo kursą ir turėdami mokyklos išduotą pažymėjimą. Gyvenamosiose zonose amžius neribojamas, tačiau jaunesnius nei dešimties metų vaikus privalo prižiūrėti suaugęs asmuo.

Važiuoti dviese ar vežti vaiką ant vienam žmogui skirto paspirtuko draudžiama. Taip pat negalima paspirtuku važiuoti per pėsčiųjų perėją – prie jos reikia nulipti ir priemonę persivesti. Važiuojant šalia pėsčiųjų greitis turi būti sumažintas iki jų judėjimo greičio ir negali viršyti 7 km/val.

Policijos duomenys rodo didelį atotrūkį tarp nustatytų taisyklių ir realaus elgesio. Vien Alytaus apskrityje per pirmąjį 2026 metų pusmetį užregistruota 17 atvejų, kai paspirtukų vairuotojai susižalojo patys. Trylika nukentėjusiųjų buvo nepilnamečiai. Tame pačiame regione nustatyti 143 važiavimo be šalmo pažeidimai.

Elektrinis paspirtukas neturėtų tapti dovana vaikui, kuris dar nepasirengęs eismui

Tėvai pirmiausia turėtų įvertinti vaiko brandą, o ne vien jo norą turėti elektrinį paspirtuką. Gebėjimas važiuoti kieme dar nerodo pasirengimo dalyvauti viešajame eisme. Vaikas turi suprasti kelio ženklus, mokėti stebėti pėsčiuosius ir automobilius, numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus bei atsisakyti rizikingų draugų pasiūlymų.

Prieš kiekvieną kelionę būtina patikrinti stabdžius, padangų būklę, vairo mechanizmą, žibintus ir akumuliatoriaus tvirtinimą. Šalmas turi būti tinkamo dydžio, užsegtas ir neklibėti. Papildomai nuo nubrozdinimų ir dalies galūnių traumų gali apsaugoti uždara avalynė, ilgos kelnės, drabužiai ilgomis rankovėmis, riešų, alkūnių bei kelių apsaugos.

Svarbiausia priemonė išlieka mažesnis greitis. Šalmas padeda sušvelninti smūgį, tačiau jis nepanaikina fizikos dėsnių. Kuo greičiau juda paspirtukas, tuo mažiau laiko lieka sprendimui ir tuo daugiau energijos tenka vaiko kūnui susidūrimo metu. Tai transporto priemonė, galinti pasiekti miesto eismui reikšmingą greitį, todėl jos negalima vertinti kaip dar vieno kiemo žaislo.

Šaltiniai

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. (2026). Medikus šiurpina vaikai su paspirtukais: galvos traumos, prarasti dantys, sudėtingi lūžiai. https://www.lrt.lt/naujienos/sveikata/682/3024360/medikus-siurpina-vaikai-su-paspirtukais-galvos-traumos-prarasti-dantys-sudetingi-luziai

Lietuvos policija. (2026). Elektriniai paspirtukai ir kitos mikrojudumo priemonės – laisvė judėti, bet taisyklės galioja visiems. https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/elektriniai-paspirtukai-ir-kitos-mikrojudumo-priemones-laisve-judeti-bet-taisykles-galioja-visiems-2tAN

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. (2026). Paspirtukų sezonas: ką rodo šių metų statistika? https://alytus.policija.lrv.lt/lt/naujienos/paspirtuku-sezonas-ka-rodo-siu-metu-statistika-9FUu/