Patikslintas 2025 m. biudžetas: didės finansavimas VSD, žvyrkeliams, neformaliam mokinių krepšeliui

Vyriausybė patikslino kitų metų biudžetą

Vyriausybė penktadienį ryte pritarė patikslintam 2025 m. valstybės biudžeto projektui. Ministrų kabinetas šalies pajamų ir išlaidų planą atnaujino atsižvelgęs į Seimo išvadas ir pasiūlymus po pirmojo jo svarstymo parlamente.

Tarp esminių pokyčių numatomi papildomi 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD), 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui bei dar 5 mln. eurų neformaliam mokinių krepšeliui, numatoma 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams.

„Projekte pavyko surasti tam tikrų ribų ir įnešti pakeitimus, kurie atspindi XIX Vyriausybės programoje numatytus tikslus“, – Vyriausybės posėdžio metu teigė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Daugiau finansų skiriama saugumui

„Šalies gynybai poreikiai yra didžiuliai (...). Avansams mokėti reikalingi pinigų ištekliai, kuriuos galime tik pasiskolinti. Todėl numatyta 800 mln. eurų padidinti skolinimosi limitą, kuris įtvirtintas biudžeto įstatyme. Skolinimosi teisės suteikiamos Finansų ministerijai“, – teigė jis.

Virš 7 mln. eurų numatyta finansavimui saugumo srityje veikiančioms institucijoms, kurių didžiausia dalis – VSD.

„Kita svarbi korekcija, kurią pavyko padaryti – 7,3 mln. eurų padidinti finansavimą saugumo srityje veikiančioms institucijoms. Iš jų, 6 mln. eurų Valstybės saugumo departamentui. Sutarta, kad bus kuriama programinė įranga, kuri vietoje konkrečių žmonių galėtų greičiau atlikti registracijos ir kitus būtinus darbus, susijusius su trečiųjų šalių piliečiais patenkančiais į Lietuvos teritoriją“, – tvirtino finansų ministras.

„600 tūkst. eurų paskirta užtikrinti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai ir diplomatinių atstovybių saugumui, darbus atlikti jau kitąmet, nors pirmininkavimas bus 2027 m.“ – kalbėjo jis.

Papildomi finansai numatyti keliams, mokinių krepšeliams

R. Šadžius aiškino, kad žvyrkelių asfaltavimui finansavimas ateityje turėtų būti dar didesnis. Jis išskyrė ir papildomas lėšas neformaliam mokinių krepšeliui.

„Pavyko rasti finansavimą ir keletui civilinės paskirties reikmių. Pirmiausia čia pažymėčiau žvyrkelių programą (...), 2025 m. buvusi Vyriausybė jai nebuvo numačiusi jokio finansavimo, mums pavyko rasti galimybę ir išskirti 20 mln. eurų žvyrkelių asfaltavimo finansavimui jau kitais metais. Esu įsitikinęs, kad ta suma ateityje didės“, – sakė ministras.

„Kitas reikšmingas klausimas – neformalusis mokinių krepšelis. (...) Šiemet tam buvo numatyta 20 mln. eurų, mes radome galimybę numatyti papildomus 5 mln. eurų“, – tikino jis.

Finansų ministras taip pat teigė, kad 2,5 mln. eurų bus skirti tam, jog transporto lengvata galėtų naudotis gyventojai nuo 65 metų. Taip pat 200 tūkst. eurų numatyti smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno steigimui.

„Transporto lengvata, mes radome galimybę ją suteikti žmonėms ne nuo 70 metų, bet nuo pensinio amžiaus sukakties. Tam mes radome 2,5 mln. eurų padidinti finansavimą, palyginus su tuo, kas buvo numatyta“, – teigė R. Šadžius.

„Taip pat siūlome steigti smulkiojo ir vidutinio verslo ombudsmeną. Tai pareikalaus kitąmet tik 200 tūkst. eurų, finansavimas turės didėti vėliau“, – kalbėjo jis.

Ministras pažymėjo, kad numatyta galimybė ir skolintis valstybinės reikšmės tranzitinio eismo keliams, o viso biudžeto numatytas deficitas – 3 proc.

Biudžetą parengė jau nuėjusi Vyriausybė

Darbą jau baigusi buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.

Elta pranešimas.