Patvirtinta: Kaune bus statomas paminklas A. M. Brazauskui

Kauno taryba nutarė statyti paminklą A. M. Brazauskui

Antradienį posėdžiavusi Kauno miesto taryba pritarė siūlymui statyti paminklą buvusiam šalies vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui.

Šią laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio iniciatyvą parėmė 25 tarybos nariai, 7 pasisakė prieš, dar tiek pat balsuojant susilaikė.

Po tarybos sprendimo savivaldybė skelbs oficialų konkursą dėl paminklo statymo. Specialiai suburta komisija vėliau vertins paminklo projektinius pasiūlymus ir priims galutinius sprendimus.

Konservatoriai ir liberalai suskubo kritikuoti iniciatyvą

Šis Kauno mero siūlymas spėjo sulaukti kritikos – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais. Ministro teigimu, idėja yra bloga vietos prasme. Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.

Nepaisant daugumos palaikymo mero iniciatyvai, Kauno tarybos narių gretose kilo nemažai klausimų, ar paminklas A. M. Brazauskui iš tikrųjų turėtų iškilti laikinojoje sostinėje.

„Ar buvo bendrauta ir konsultuotasi su istorikais dėl šio paminklo būtinumo Kaune?“ – posėdžio metu kėlė klausimą konservatorius, Kauno tarybos opozicijos lyderis Paulius Lukševičius.

Visgi, Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas nurodė, jog tokios informacijos neturi.

Kita konservatorė Andrijana Filinaitė kėlė klausimą dėl būsimo projekto kaštų.

„Kiek miesto biudžeto lėšų pareikalaus paminklas, skirtas Lietuvos komunistų partijos CK pirmajam sekretoriui?“ – klausė politikė.

„Turbūt bus pigiau negu Vytį statyti“, – atsakė V. Matijošaitis.

Savo ruožtu pasigirdo ir alternatyvių siūlymų, kaip Kaune būtų galima įamžinti ne tik A. M. Brazauską, bet ir kitus šalies prezidentus.

„Galbūt tą iniciatyvą būtų galima tęsti toliau (ir kalbėti – 77) apie kokį nors prezidento alėjos sukūrimą?“ – kėlė klausimą socialdemokratas Robertas Kaunas.

„Ar nebūtų geriau pavadinti tiltą Brazausko vardu? Nes jis iš tikrųjų buvo tiltas tarp tų ir šių laikų“, – samprotavo „valstiečių“ atstovas Kazimieras Rimeikis.

Balsuojant dėl siūlymo įamžinti A. M. Brazauską susilaikė trys „Vieningo Kauno“ atstovai, tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai. Viena jų, Audronė Jankuvienė teigė, kad istorinėje Prezidentūroje turi būti įamžinti tik tarpukario šalies vadovai.

„Kuris iš jų bebūtų – manau, nė vienam iš jų tikrai nėra vieta istorinėje Prezidentūroje. Nei dabar, nei kada nors ateityje, nes tai yra tarpukario laikotarpio trijų prezidentų darbo vieta“, – kalbėjo A. Jankuvienė, omenyje turėdama nepriklausomos Lietuvos šalies vadovus.

Pasigedo aiškios istorinės atminties politikos

Vieningos pozicijos prieš laikėsi visi tarybos konservatoriai. Jie ragino merą ir valdančiuosius nepolitikuoti, taip pat kritikavo, jog Kaune nėra aiškios istorinės atminties politikos.

„Eilinį kartą matome, kad pas mus Kaune nėra istorinės atminties politikos ir padrikos iniciatyvos paprasčiausiai skaldo visuomenę. Šis klausimas daugiau provokatyvus. Žvelgiant į Kauno istoriją kaip į laisvės kovų židinio istoriją, prieškario istoriją (...) – šios asmenybės įamžinimas Kaune yra skaldantis, nes visi puikiai prisimename jo veiklą valdančiosios okupacinės partijos veikloje“, – kalbėjo P. Lukševičius.

„Ta, kas vyksta šioje tarybos salėje, yra puikus įrodymas, kad ne miesto politikai turėtų statyti paminklus. Mieste yra reikalinga istorinės atminties įamžinimo politika – tą politiką turėtų formuoti ne atskiri politikai, o ekspertai, istorikai, meno, kultūros, architektūros profesionalai“, – kolegai antrino konservatorius Martynas Prievelis.

„Norėčiau paraginti tarybos narius pergalvoti, už ką balsuosite. (...) Prisiminkime, kas jis buvo – jis nebuvo šiaip eilinis komunistų partijos narys, bet pirmasis sekretorius. O tai, kad jis buvo Lietuvos prezidentas – taip, buvo, nejaudina. Bet ir Paksas buvo“, – savo ruožtu pridūrė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovė A. Filinaitė.

Apie iniciatyvą statyti paminklą A. M. Brazauskui istorinės Prezidentūros kiemelyje pranešta praėjusią savaitę

Šis Kauno mero siūlymas spėjo sulaukti kritikos – kultūros ministras Simonas Kairys teigė kategoriškai nesutinkantis su V. Matijošaičio užmojais. Ministro teigimu, idėja yra bloga vietos prasme.

Skeptiškai apie mero siūlymą pasisakė ir premjerė Ingrida Šimonytė bei Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad prieš įamžinant tokias politines asmenybes reikia turėti aiškią strategiją, o tai, anot jo, turėtų įvertinti ne politikai, bet istorikai.

A. M. Brazauskas ėjo Lietuvos prezidento pareigas 1993-1998 m. Jis buvo pirmasis tiesiogiai išrinktas šalies vadovas.

A. M. Brazauskas mirė 2010 m. birželio 26 d.

Kauno miesto meras V. Matijošaitis žada atsiklausti kauniečių

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis žada surengti laikinosios sostinės gyventojų apklausą dėl paminklo prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui.

„Mes visada darome apklausas“, – po savivaldybės tarybos posėdžio žurnalistams sakė meras.

„Mes darysime ir apklausą, ir vietą rinksime – žmonės rinksis. Mes padarome viską greičiau ir iki galo – nenusileidžiame kaip Vilniuje“, – pridūrė V. Matijošaitis.

Pasak jo, apklausos metu miesto gyventojų bus teiraujamasi tiek dėl vietos monumentui, tiek klausiama, ar apskritai reikia Kaune statyti paminklą A. M. Brazauskui.

„Be abejo klausime“, – teigė meras.

Parengta remiantis ELTA.