Paulavičiaus nušalinimas: istorija kelia daugiau klausimų nei atsakymų?

E. Paulavičius palieka karinės žvalgybos vadovo postą

Krašto apsaugos ministerija pranešė apie susitarimą su karinės žvalgybos vadu Elegijumi Paulavičiumi, kuris palieka karinę tarybą, o prieš jį pradėtas tarnybinis patikrinimas nutraukiamas. Tokia situacija susiklostė po birželį pradėto tyrimo, kuriame buvo nustatytas galimas psichologinis smurtas ir mobingas pareigūnų atžvilgiu.

Ministrė Dovilė Šakalienė birželio pabaigoje nušalino E. Paulavičių nuo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo pareigų ir perkėlė į laikinąjį karo tarnybos rezervą, reaguodama į darbuotojų skundus dėl rimtų pažeidimų [1].

Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sveikina šį susitarimą ir pabrėžia, kad karinė žvalgyba išlieka svarbi ir efektyviai veikianti institucija. Jis pažymi, jog Prezidentūra neturėjo pastabų dėl E. Paulavičiaus darbo, o šio konflikto pabaiga leidžia ministrui susitelkti į svarbiausias krašto apsaugos problemas. Matulionis taip pat ragina išvengti panašių incidentų ateityje.

Tuo tarpu krašto apsaugos ministerija jau ruošiasi naujo AOTD vadovo skyrimui – šiam postui siūlomas buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų vadas pulkininkas Mindaugas Mažonas. Prezidentūra žino apie jo kandidatūrą, o D. Matulionis ragina kuo greičiau užbaigti formalumus, kad naujasis vadovas galėtų pradėti darbą jau per artimiausias dvi savaites. Tuo tarpu E. Paulavičius savo perkėlimą į rezervą apskundė teismui, tačiau ministrė atsisakė jį grąžinti į tarnybą, nepaisant Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymų tęsti tyrimą.

Paluckas: Paulavičiaus nušalinimas – darbo santykių problema, ne saugumo klausimas

E. Paulavičiaus nušalinimą iš pareigų iki šiol gaubia paslapties skraistė. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė birželio pabaigoje nušalino Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadą, tačiau konkrečios priežastys viešai neatskleistos. Ministerija nurodo, kad sprendimas susijęs su vidine atmosfera ir gautais skundais dėl vadovo elgesio [2].

Savo ruožtu G. Paluckas akcentavo, kad tai darbo santykių klausimas, o ne nacionalinio saugumo problema. Jis teigė, kad ministrės sprendimas yra pagrįstas ir pasvertas, o dėl Paulavičiaus veiklos nėra pradėtas joks tyrimas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis kritikavo tokią ministerijos komunikaciją. Politiko įsitikinimu, tokie sprendimai privalo būti aiškiai pagrįsti ir viešai paaiškinti, nes neaiškumai kelia susirūpinimą dėl žvalgybos institucijų stabilumo ir valstybės saugumo.

Paulavičius į rezervą buvo perkeltas dar prieš prasidedant tyrimui?

Tuo tarpu birželio pabaigoje dienraštis Delfi atskleidė skandalingas šios istorijos detales. Esą E. Paulavičius buvo perkeltas į profesinės karo tarnybos personalo rezervą dar antradienį – dieną prieš oficialų Krašto apsaugos ministerijos generalinio inspektoriaus pradėtą tyrimą dėl darbuotojų skundų [3].

Šis nušalinimas vyko tyliai, be išankstinio Nacionalinio saugumo komiteto informavimo, kuris, nors ir atsakingas už nacionalinį saugumą, apie tai sužinojo tik po fakto. D. Šakalienė argumentavo, kad tyrimas negali būti objektyvus, kol vadovas tebėra savo poste, tačiau kritikai stebisi, kad sprendimas buvo priimtas dar prieš pradėjus oficialų patikrinimą.

Dar įdomiau, kad E. Paulavičiui buvo pasiūlytas paaukštinimas, kurio jis atsisakė. Po pranešimo, jog jo neskelbs antrai kadencijai, vadovas parodė nepasitenkinimą, o tai, pasak ministrės, sukėlė įkaitusį psichologinį klimatą tarnyboje. Būtent po šio įvykio darbuotojų skundai apie galimus teisių pažeidimus tapo „labai rimtais“ ir paskatino pradėti tyrimą.