Paulius SUNGAILA: Apie logikos klaidas švietime

Kodėl mokiniai ieško korepetitoriaus?

Iš to, kad daugiausia korepetitorių samdo 10–11 kl. mokiniai, daroma išvada, jog tai lemia tarpinių patikrinimų baimė, kaip pasisako Unė Kaunaitė. Pabandysiu apibendrinti, kodėl mokiniai ieško korepetitoriaus iš gaunamų registracijų į biologijos pamokas.

Dėl noro pasiekti aukštą rezultatą egzamine

Labai daug mokinių atvirai mini siekiantys 90–100 balų, nori įstoti į mediciną, odontologiją, psichologiją ar kitus sveikatos mokslus.

Dėl mokymosi spragų ir sistemingumo trūkumo

Dalis mokinių rašo, kad biologiją mokėsi „paviršutiniškai“, „iškaldavo, bet nesuprasdavo“, „trūksta susisteminimo“ arba „neaišku, kur dėti akcentus“. Jie jaučia, kad reikia iš naujo susidėlioti temas į aiškią sistemą, kad galėtų pritaikyti žinias egzamino klausimuose.

Dėl mokyklos pamokų kokybės problemų

Ne vienas mokinys mini, kad mokytojas tiesiog „skaito iš skaidrių“, kad pamokos vyksta atmestinai arba jų per mažai (pvz., pusmečio pažymiai sudaromi iš kelių įvertinimų). Todėl ieškoma korepetitoriaus, kuris paaiškintų temas detaliau, padėtų suprasti sudėtingas temas.

Dėl asmeninių mokymosi sunkumų

Dažniausiai minima: laiko trūkumas (nes mokiniai užsiėmę kitais dalykais), sunkumai įsimenant sąvokas, suprantant sudėtingus procesus, trūksta gebėjimo pritaikyti žinias užduotyse, dėmesio koncentracija arba pasitikėjimo savimi problemos.

Dėl motyvacijos gilintis ir pasiruošti ateičiai

Mokiniai nori gilesnių žinių, praktinio jų pritaikymo, jie nori išmokti logiškai atsakyti į klausimus, lavinti kritinį mąstymą. Dalis mokinių rašo, kad biologija jiems įdomi, tačiau mokykloje nesulaukia tokio mokymo, kuris atitiktų jų lūkesčius.

Taigi, ne egzaminų baimė lemia korepetitorių samdymą

Egzaminai tik aktyvuoja sistemines problemas: jei mokykloje būtų kokybiškas, nuoseklus, aiškus mokymas, egzaminai nekeltų tokios panikos.

Pagrindinės priežastys, kodėl šeimos ieško papildomos pagalbos, yra užprogramuotos giliau švietimo sistemoje:

• Mokytojams trūksta didaktinių kompetencijų.
• Valstybė neskiria pakankamai resursų mokytojų kvalifikacijos kėlimui.
• Mokiniams trūksta kokybiškų mokymosi priemonių.
• Pamokų kokybė taip pat labai nevienoda, priklausanti nuo konkretaus mokytojo, todėl ugdymo nelygybė tarp mokinių gilėja.

Arba galima apibendrinti ir kitaip: mokykla ir mokytojai neatliepia mokinių poreikių. Dažnai teigiama, kad korepetitorių naudojimas „nėra gera situacija“, nes mokiniai ir taip daug mokosi. Vertinkime, kaip jie mokosi. Taip pat vertinkime ir korepetitorių naudą, kuri dažnai ignoruojama.

Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas apibendrina situaciją su pensijinio amžiaus mokytojais. Bet amžius pats savaime nereiškia nei žemesnės, nei aukštesnės kompetencijos. Jei norima rodyti problemą, turėtų būti parodytas ryšys su darbo krūviu, mokinių pasiekimais ar kvalifikacijos atnaujinimu.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.