Paulius SUNGAILA: Geriausias šių metų siaubo filmas – Lietuvos švietimo politika

Dabartinių ir buvusių valdančiųjų viešos diskusijos apie švietimo reformų įgyvendinimą kelia siaubą

Dabartinių valdančiųjų (socialdemokratų) ir buvusių valdančiųjų (konservatorių) viešos diskusijos apie švietimo reformų įgyvendinimą kelia siaubą.

I dalis. Konservatorių kadencija

Didinama egzaminų išlaikymo kartelė, patvirtinamos atnaujintos ugdymo programos, įvedamas išskaidyto egzamino modelis.

Švietimo bendruomenė reaguodama į šias reformas tiesiog sprogsta: ugdymo programos per plačios, abstrakčios, vadovėliai neparengti, trūksta ir kitų kokybiškų (pvz., skaitmeninių) mokymosi(si) priemonių, egzaminų pavyzdžių.

Tuometiniai valdantieji gražiai paaiškina: reformų įgyvendinimui pasiruošta, mokymuisi tiks seni vadovėliai, ugdymo programos nėra naujos, o tik atnaujintos, išskaidytas egzaminas sumažins stresą ir paskirstys mokymosi krūvį. Švietimo bendruomenė reaguoja: nė velnio, pateikdama keliadešimt argumentų.

Tuomet scena išvaloma nuo politinių lavonų švietimo ministerijoje (pasitraukia švietimo ministras ir viceministras) ir įžengia nauji valdantieji – socialdemokratai.

II dalis. Švietimo sistema sprogsta

Egzaminų neišlaiko tiek daug moksleivių, kad tenka prie egzaminų pridėti +10 balų.
Šį sprendimą, žinoma, aktyviai kritikuoja buvę valdantieji. Taip, tie patys, kurie padidino egzaminų išlaikymo ribą. Tie patys, kurie ignoravo specialistų įspėjimus apie nepasirengimą diegti atnaujintas ugdymo programas. Klasika.

Tuomet naujoji ministerijos komanda sako: mažinsime egzaminų išlaikymo kartelę, siekdami išvengti dar vienos krizės. Šį pasiūlymą lydi aktyvi kritika iš buvusių valdančiųjų. Tų pačių, kurių sprendimai ir sudarė sąlygas dabartinei švietimo sistemos krizei susiformuoti.

Ši opozicijos bei valdančiųjų abipusė sąveika yra ir demokratinių procesų pavyzdys, ir karikatūra

Politiniai procesai švietimo srityje jau bent 3 metus nuo atnaujintų programų paskelbimo tiesiog spjaudo švietimo bendruomenei į veidą.

Švietimo bendruomenė nuolat komunikuoja savo poreikius: aiškiai formuluoti egzaminų užduočių aprašus ir juos laiku pateikti, siaurinti atnaujintas ugdymo programas, parengti kokybiškus vadovėlius ir kitą metodinę medžiagą, pritaikytą kompetencijų ugdymui. Taip pat sukurti daugiau egzaminų pavyzdžių, o pačiuose egzaminuose nepalikti klaidų, tobulinti vertinimo instrukcijas.

Apie tai buvo garsiai kalbama dar prieš atnaujintų programų diegimą. Šios problemos tik akumuliavosi ir šiandien nulėmė didesnį mokinių ir mokytojų darbo krūvį, prastėjančius nacionalinių egzaminų rezultatus, mokytojų pasitraukimą iš savos darboviečių ir chaosą bendrajame ugdyme.

Švietimo bendruomenė stumia akmenį į kalną, o švietimo politika kaskart jį nuridena atgal į apačią.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.