Paulius SUNGAILA: Mokytojas už ekrano geriau nei jokio mokytojo

Palaikau idėją nuotolinį mokymą panaudoti kaip priemonę sprendžiant mokytojų trūkumą

Nebūčiau toks griežtas nuotolinio mokymo atžvilgiu, jei tai yra kontroliuojamas ir kokybiškai įgyvendinamas mokymosi modelis. Griežčiau pasisako Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – LŠDPS.

Šios idėjos esmė nėra pakeisti gyvą mokytoją. Idėjos esmė yra arba palikti vaikus be mokytojų, arba suteikti specialistą už ekrano. Neįžvelgiu scenarijų, kuriuose mokymasis be mokytojo yra geresnis nei darbas su mokytoju. Už ekrano. Prieš ekraną. Ant ekrano. Turėti mokytoją visada bus geriau nei neturėti jokio mokytojo.

Svarbu pabrėžti, jog nuotolinis mokymas nėra ir negali būti visavertis gyvo mokytojo ir mokinio bendravimo pakaitalas. Tačiau negalime neigti tokio mokymo kaip įrankio, jo efektyvumo, sprendžiant nišines švietimo problemas.

Su vyresniais mokiniais nuotolinis darbas veikia puikiai

Jie turi daugiau savarankiškumo, geba dirbti su skaitmeninėmis priemonėmis, o mokytojo darbas per ekraną vis tiek užtikrina mokymosi procesą. Nuotolinis mokymas gali lanksčiai reaguoti tiek į trumpalaikes situacijas (pvz., mokytojo ligos atveju), tiek į ilgalaikį specialistų trūkumą.

Tyrimai rodo, kad mišrus mokymasis, kurio elementu yra nuotolinis mokymas, gali padidinti vyresnių mokinių motyvaciją, įsitraukimą ir pasitenkinimą. Skaitmeninės platformos leidžia jiems mokytis savo tempu, pakartoti sudėtingas pamokas. Esu sėkmingai dirbęs pagal šį modelį su viena iš Kauno gimnazijų. Didelė pagarba tos gimnazijos direktoriui už inovatyvų požiūrį.

Tai praktikuojama tarptautinėje erdvėje

Australija ir Kanada sėkmingai taiko nuotolinį mokymą sprendžiant geografinės atskirties problemą. Australijoje „School of the Air“ modelis pasiekia mokinius, gyvenančius atokiose kaimo vietovėse, kur nėra fizinių mokyklų, naudodamas palydovinį ryšį ir internetines technologijas.

Jungtinės Amerikos Valstijos yra viena iš lyderių nuotolinio švietimo srityje, su šimtais koledžų ir tūkstančiais programų. JAV švietimo sistema dažnai naudoja partnerystės modelį, kuriame mokyklų rajonai bendradarbiauja su akredituotais privačiais švietimo paslaugų teikėjais.

Jungtinėje Karalystėje nuotolinio mokymo modeliai taip pat diegiami sprendžiant konkrečių dalykų, pavyzdžiui, fizikos ar informatikos, mokytojų trūkumą.

Didžiausia rizika yra ne pati nuotolinio mokymo prigimtis, o organizacinis chaosas

Sėkmingai diegiamuose hibridiniuose modeliuose yra itin svarbus „asmeninio pagalbininko“ (angl. in-person facilitator) vaidmuo. Šis asmuo fiziškai yra klasėje su mokiniais, užtikrina discipliną, sprendžia technines problemas, padeda mokiniams ir palaiko komunikaciją su nuotoliniu mokytoju bei tėvais.

Taigi, Švietimo ministerijai, kuri siūlo šią idėją, reikės sukurti naują sistemą, apibrėžiančią šio pagalbinio personalo atsakomybes, parengti jiems mokymo programas ir užtikrinti, kad jie turėtų stiprius techninius bei organizacinius įgūdžius.

Esminis klausimas yra paprastas: ar geriau vaikas liks visai be mokytojo, ar su mokytoju už ekrano?

Šiuo atveju pasirinkimas akivaizdus – mokytojas ekrane yra geresnė išeitis nei jokio mokytojo.

Didžiausia nuotolinio mokymo nauda slypi gebėjime išplėsti ugdymo pasiūlą, panaikinti geografinius barjerus ir užpildyti spragas ten, kur trūksta konkrečių dalykų specialistų.

Eilinį kartą šitos idėjos sėkmė priklausytų nuo jos įgyvendinimo. Bet mes matome, kaip Švietimo ministerijai sekasi įgyvendinti švietimo reformas.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.