Paulius SUNGAILA: Pusė milijono vadovėlių – bet ar jie moko mąstyti?

NŠA giriasi – per metus nupirkta 579 321 vadovėlis

NŠA giriasi: per metus nupirkta 579 321 vadovėlis, vadovėlius įsigijo 807 mokyklos, o valstybės lėšomis tam jau išleista apie 20 mln eurų.

Skamba kaip sėkmės istorija, kol neįsigiliname į vadovėlių kokybę.

Vadovėlių trūkumo problema Lietuvoje seniai nebėra pinigų trūkumo problema.

Šiandien turime kitą problemą, turinio kokybės

Mechanizmai, turintys garantuoti, kad į mokyklas patenka tik aukšto lygio mokymosi medžiaga, neveikia.

Istorikas, licėjaus direktorius, Saulius Jurkevičius, atkreipia dėmesį, kad vadovėliai dažnai neatlieka savo pagrindinės funkcijos ugdyti mokinių mąstymą.

Vadovėliai pavirto santraukomis, enciklopedinių faktų rinkiniais. Daugėja ir abejotinos vertės vizualinės medžiagos, o analitinių tekstų, kurie padėtų ugdyti aukštesniuosius gebėjimus, beveik nelieka. Vadovėliai klaidina.

Panašų reiškinį matau ir biologijos vadovėliuose, parengtuose pagal atnaujintas ugdymo programas. Jie pristatomi kaip modernesni, vizualiai patrauklesni, pritaikyti kompetencijų ugdymui. Tačiau susidaro priešingas įspūdis.

Išnagrinėjau 9, 10 ir 11 klasės biologijos vadovėlius.

Šiandien kaip mokytojas jų nepirkčiau ir nenaudočiau kaip pagrindinio mokymo(si) šaltinio.

Tiesą pasakius, kai kuriuos vadovėlius pašalinčiau iš rinkos. Kodėl?

Dalis vadovėlių (net po recenzavimo) palieka faktines klaidas, terminologinius netikslumus.Kai kur pateikiama informacija prieštarauja kitoms to paties skyriaus dalims.

Kita problema didaktinė. Vadovėliai dažnai nepajėgūs ugdyti kompetencijų. Jie lieka faktologijos ir enciklopedinių žinių, šaltiniu.

Jei didžioji dalis užduočių vadovėliuose skatina informacijos atkartojimą, vėliau neturėtume stebėtis prastesniais egzaminų rezultatais.

Vienas pastebimiausių šiuolaikinių vadovėlių bruožų yra vizualinės medžiagos perteklius sumažėjusio teksto kaina.

Iliustracijų skaičius išaugo, bet jų kokybė ne visada atitinka dalyko didaktikos principus ir tyrimus. Kai kuriuose vadovėliuose ikonų, schemų ir simbolių kiekis tampa perteklinis, blaško dėmesį, didina kognityvinę apkrovą.

Tokia produkcija jau cirkuliuoja rinkoje. Ji yra perkama už valstybės lėšas. Vadovėliai recenzuoti ir patvirtinti kaip tinkami naudoti mokyklose.

Taigi, galima nupirkti pusę milijono vadovėlių ir apsimesti, kad šiandien mokyklose ugdome mokinių kompetencijas.

Kaip rašė S. Jurkevičius: vadovėliai kuria iškreiptą temų suvokimą ir klaidina mokinius bei mokytojus.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.