Paulius SUNGAILA: Ugdymui persikėlus į nuotolį, išryškėja skaitmeninio ugdymo turinio krizė

Nuo COVID-19 pandemijos laikų neišspręsta problema - skaitmeninio ugdymo turinio krizė

Kiekvieną kartą, kai ugdymas Lietuvoje laikinai persikelia į nuotolį, išryškėja ta pati, nuo COVID-19 pandemijos laikų neišspręsta problema - skaitmeninio ugdymo turinio krizė.

Nuotolinis ugdymas kaip ir vyksta, tačiau mokiniai paliekami savarankiškai skaityti teoriją, konspektuoti temas, spręsti kokią seną egzamino užduotį ar dirbti su skenuotu vadovėlio fragmentu.

Modernesnės mokymosi priemonės, kaip antai, interaktyvios simuliacijos, animacijos, 3D modeliai ar bent pamokų vaizdo įrašai bendrajame ugdyme išlieka išimtimi.

Net elementari galimybė mokytojui turėti savo pamokos įrašą, kuris galėtų būti panaudotas susirgus, išvykus ar esant ekstremaliai situacijai, nėra sistemiškai įtvirtinta.

Tai turi labai konkrečių pasekmių.

Susirgus mokytojui, pamoka dažnai tiesiog neįvyksta arba ieškoma pavaduojančio kolegos

Susirgęs ar į varžybas išvykęs mokinys tarsi automatiškai tampa problema mokyklai, o ne ugdymo proceso dalyviu, galinčiu tęsti mokymąsi savarankiškai.

Kitaip tariant, jei tavęs nėra mokykloje, kokybiško ugdymo alternatyvų nesitikėk.

Problema, kad švietimo sistema nėra pritaikyta mobilumui, lankstumui ir individualiems mokymosi scenarijams, ekstremalioms situacijoms.

Dar ryškesnė problema yra centralizuotos skaitmeninio turinio infrastruktūros trūkumas

Lietuvoje praktiškai nėra nacionalinės, lengvai prieinamos ir kokybiškos duomenų bazės, kurioje mokytojai ir mokiniai galėtų rasti patikimas užduotis, parengtus skaidrių rinkinius, teminius mokymosi modulius ar vaizdo pamokas.

Tai palieka didelę erdvę fragmentiškiems, metodologiškai silpniems ir dažnai abejotinos kokybės komerciniams švietimo sprendimams.

Kol skaitmeninis ugdymo turinys bus laikomas neesminiu, tol kiekviena ekstremalesnė situacija, pvz., šalčiai, ligos, mokytojų trūkumas toliau stabdys mokymosi procesą.

Taigi, šios situacijos atskleidžia ir sisteminį požiūrį į ugdymą.

Skaitmeninis turinys Lietuvoje vis dar suvokiamas kaip pagalbinė priemonė, o ne kaip lygiavertė švietimo infrastruktūros dalis. Todėl nuotolinis ugdymas neturi tęstinumo.

Kol nebus sukurta nacionaliniu mastu koordinuojama, kokybiška skaitmeninio ugdymo ekosistema, mokymasis ir toliau liks priklausomas nuo oro sąlygų, sveikatos ar žmogiškųjų resursų trūkumo.

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.