Pavojus – daugėja karantininės trumparegystės atvejų

Tarp karantino žalų – ir augantys trumparegystės skaičiai

Pasauliui išgyvenus kelis karantinus dėl koronaviruso pandemijos, šie neabejotinai paveikė kiekvieno iš mūsų sveikatą. O kai medikai pradeda kalbėti apie mūsų akis, kurios gerokai susilpnėjo nuo naujo įpročio nuolat spoksoti į ekranus, pastebi ir naujai atsiradusių sutrikimų. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kad akių ligų sąrašą papildė ir karantininė trumparegystė?

Darbas bei mokslai iš namų lėmė, jog karantino metu didžioji dalis žmonių savo darbo ir laisvalaikio laiką praleido tarp keturių sienų prie kompiuterių ir telefonų ekranų. Apribojimai ir prastos oro sąlygos žiemą lėmė, jog žmonės vis rečiau rinkosi išėjimą į lauką, o tai yra didžiulė klaida, mat yra įrodyta, jog lauke praleidžiamas laikas yra naudingas.

Anot medicinos mokslų daktarės Caroline Klaver, didžiausia trumparegystės rizika kyla paaugliams ir ypatingai mažiems vaikams, mat kuo jaunesnis vaikas, tuo jis susiduria su didesne trumparegystės rizika [1]:

Neseniai Kinijoje buvo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 000 vaikų, o jo metu buvo nustatyta, kad didžiausia rizika kyla 6–8 metų mokyklinio amžiaus vaikams. Nuo 2019 iki 2020 m. šešiamečių trumparegystės paplitimas padidėjo daugiau nei dvigubai. Tai koreliuoja su didžiuliu laiko, praleidžiamo prie ekrano, padidėjimu prieš ir po COVID-19 pandemijos ir laiko, praleidžiamo lauke, sumažėjimu.

Šiuo tyrimu buvo nustatyta ir daugiau nerimą keliančių ženklų, pavyzdžiui tai, jog didelė dalis vaikų prie kompiuterio kasdien praleidžia maždaug po 7 valandas.

Jaunimui vis dažniau prireikia korekcinių priemonių

Dėl sparčiai plintančios trumparegystės jauni žmonės dažna turi savo regą pakoreguoti. Todėl dažnai korekcinių akinių prireikia ne tik dirbant prie kompiuterio, bet ir vairuojant ar atliekant kasdienius veiksmus. Deja, bet kol kas dar nėra nė vieno pilnai veiksmingo būdo gydyti trumparegystei, o ši akių liga gali sukelti tam tikrų nepatogumų.

Šiandien trumparegystės gydymo galimybės yra tik korekcinės – regėjimo sutrikimai gali būti mažinami nešiojant akinius, kontaktinius lęšius ar atliekant lazerinę akių operaciją. Pavyzdžiui, regėjimo korekcija yra atliekama tiems pacientams, kuriems regėjimo sutrikimas neprogresavo bent metus laiko [2].

Akių korekcinės operacijos pasaulyje jau atliekamos 30 metų ir yra gana efektyvios. Nors kiekviena medicininė intervencija gali turėti komplikacijų, teigiama, kad po akių korekcijos lazeriu, jos pasireiškia retai – vos keliems pacientams iš tūkstančio. Vis dėlto, bijoti tikrai nereikėtų, mat nei akių korekcija lazeriu, nei galimos komplikacijos nenulemia apakimo [3].

Prieš atliekant tokio tipo operaciją yra labai svarbu tinkamai įvertinti paciento būklę ir atlikti visus būtinus tyrimus, kurie padės išvengti rizikos operuojant iš prigimties silpną rageną, kad operacija nesukeltų patologinio ragenos išplonėjimo.

Trumparegystė tampa viena iš dažniausių diagnozių ir suaugusiems, ir vaikams

Išmaniosios technologijos lėmė ne tik tai, kad žmogaus gyvenimas tampa vis labiau patogesnis, bet ir tai, jog mūsų rega tampa vis prastesnė. Anot gydytojos oftamologės Beatos Lukošaitienės, po karantino padaugėjo ne tik trumparegių vaikų, bet ir vaikų su astigmatizmais. O lyginant su laikotarpiu iki karantino, nustatyta, kad daugiau mažų vaikų, jau turi trumparegystę [4].

Mokslininkų teigimu, tokios tendencijos reiškia tik vieną – po mažiau nei 30 metų pusė visų žmonių bus trumparegiai. B. Lukošaitienė LNK žinioms teigė, kad prasidėjus trumparegystei, žmogui skelbiamas „akinių nuosprendis“, o liga nelinkusi „gerėti“, mat su metais matomas vaizdas tik blogėja.

Optometrininkas Henrikas Šimkus LNK žinioms taip pat paminėjo, jog pastaruoju metu net ir praėjus metams ar pusmečiui po akių korekcijos lazeriu, jaučiamas naujos korekcijos poreikis.

Nustatyta, kad didžiausią reikšmę trumparegystės vystymuisi turi atstumas iki skaitomo objekto ir nepertraukiamo naudojimo trukmė. Todėl siekiant išvengti trumparegystės, labai padeda didesnio atstumo nuo akių iki objekto laikymasis bei dažnų pertraukėlių darymas.

Pavyzdžiui, pagal PSO rekomendacijas, vaikams iki 2 metų išvis negalima leisti žiūrėti į ekranus. 2–5 metų vaikai su įrenginiu turėtų praleisti mažiau nei valandą, 6–10 m. vaikai – ne ilgiau kaip 2 valandas, 11–15 m. vaikai – mažiau nei 3 val. per dieną darant pertraukas kas 20 minučių [1].