Pažeidus atsiskaitymo grynaisiais taisykles, gresia net iki 4 tūkst. eurų bauda

Viršijus leistiną limitą – gresia baudos

Įvedęs grynųjų pinigų apribojimus nuo 5 tūkst. eurų, parlamentas ėmėsi ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų, kuriomis įtvirtino administracinę atsakomybę už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus. Baudos dydis priklausys būtent nuo panaudotos grynųjų pinigų sumos, viršijusios leidžiamą atsiskaityti grynaisiais pinigais sumą. Įmonių vadovams ir juridiniams asmenims už tokius pažeidimus numatomos gerokai didesnės baudos nei gyventojams. Numatyta, kad didžiausia bauda gali siekti ir 4 tūkst. eurų.

Administracinė atsakomybė už atsiskaitymų grynaisiais pinigais pažeidimus bus taikoma tiek fiziniams asmenims, tiek juridinių asmenų arba jų padalinių vadovams ir bus diferencijuojama atsižvelgiant į atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumą jau nuo lapkričio 1-osios [1].

Štai jei viršijama suma grynaisiais pinigais bus iki 2,5 tūkst. eurų, tai bauda asmenims sieks nuo 100 iki 500 eurų, o įmonių vadovams – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų. Padarius pakartotinį nusižengimą atitinkamai bus skiriamos nuo 200 iki 1 tūkst. eurų ir nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų baudos.

Jei viršijama suma grynaisiais pinigais siekia nuo 2,5 iki 25 tūkst. eurų, tai asmenims grės bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 1 iki 2 tūkst. eurų. Už pakartotinius nusižengimus bauda bus didesnė – atitinkamai 1–2 tūkst. eurų ir 2–3 tūkst. eurų.

Viršijamai sumai esant didesnei nei 25 tūkst. eurų, baudos gyventojams sieks nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, o įmonių vadovams – nuo 2 iki 3 tūkst. eurų. Už pakartotinius nusižengimus skiriamos baudos sieks atitinkamai 2–3 tūkst. eurų ir 3–4 tūkst. eurų.

Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 96 Seimo nariai, susilaikė – 12 ir prieš balsavo 2 parlamentarai.

Grynieji pinigai stumiami „į pavėsį“

Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimui, kuriuo jau nuo lapkričio 1 d. bus uždrausti visi atsiskaitymai grynaisiais pinigais, viršijantys 5 tūkst. eurų sumą, parlamente priimti dar birželio mėnesį. Toks sprendimas kaipmat papiktino gyventojus, nenorinčius, kad jų uždirbtus pinigus kontroliuotų bankai ir kauptų informaciją apie atsiskaitymus.

Visgi, patys politikai į situaciją žvelgė paprasčiau ir teigė, kad šis sprendimas neturės masės efekto, mat, kaip patikino Lietuvos banko duomenis išanalizavęs Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas, net 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų ribos.

Tačiau kai kurie parlamentarai nesutiko, kad pasiūlytas slenkstis yra tinkamas, mat prieš tai buvo siūlyta 3 tūkst. eurų riba, tačiau net ir dabar pakeltas slenkstis veikiau padės susidoroti ne su finansiniais sukčiais, bet veikiau pačiais gyventojais.

Galiausiai prieš keletą dienų paaiškėjo, jog valdančiųjų užmojai įtikti bankams ties tuo nesibaigs – grynieji bus naikinami ir mokyklose. Artėja laikotarpis, kai elektroninį mokinio pažymėjimą namuose palikęs vaikas (skelbiama, kad būtent į jį bus integruota elektroninė piniginė) tiesiog nebegalės valgykloje nusipirkti pietų.

Žodžiu, žmogus varomas į kampą – grynaisiais pinigais atsiskaityti nebegalės, todėl bus priverstas taikstytis prie bet kokių banko keliamų sąlygų – dvigubai keliamų įkainių ir net prašymų pasiaiškinti, kur buvo panaudoti pinigai iš asmeninės banko sąskaitos.

Slepiasi stambios interesų grupės?

Norom nenorom peršasi viena mintis – visi valdančiųjų siekiai naikinti grynuosius veda tik į vieną – stambių verslo interesų pažabojimą ir milžinišką bendradarbiavimą su bankais. Žūtbūtinį siekį kontroliuoti gyventojų atsiskaitymus ir svarstymus įvesti mokesčius net ir jau turimam NT. Kaip pastebėjo teisininkas Dominykas Vanhara, viskas veda į vieną tašką.

Pasak D. Vanharos, šis įstatymas, kuriuo apribojami gyventojų atsiskaitymai grynaisiais, rodo tam tikrą lūžį, nuo kurio valdžia apriboja galimybes žmonėms disponuoti savo pačių lėšomis nurodant, kokiais būdais jie gali vykdyti atsiskaitymus.

O štai nors banko sąskaitoje ir laikote savo uždirbtus pinigus, kol jie ne jūsų rankose, jie ir yra ne jūsų, o banko. Ir tai puikiai, pasak teisininko, parodė bankrutavusio banko „Snoras“ teismų praktika, kurioje itin dažnai buvo eskaluojama, jog pinigai, kurie yra banke, tai – pačio banko pinigai.

Gyventojai įstatymais yra priverčiami įsitraukti į žaidimą ir žaisti jį pagal bankų diktuojamas taisykles. Pavyzdžiui, jei bankas sugalvos tą dieną vykdyti sistemos atnaujinimus, kurių metu atjungs visas galimybes naudotis banko sąskaitomis ir fizinėmis kortelėmis, turėsite taikytis prie jo, o jam bus tikrai vienodai, ar jūs tą dieną turite žūtbūt įsigyti receptinių vaistų, ar turite susimokėti mokesčius.

O bus dar blogiau, jei netyčia, pasitikėdamas nepriekaištingu banko darbu, išvyksite į tolimąją šalį, kurioje staiga paaiškės, kad jūsų lėšas, vykdydamas tyrimą, įšaldė pats bankas. Deja, grynųjų, dėl esamų apribojimų, jūs neturėsite arba turėsite nepakankamai.