Penktadienį Rusijos „Sojuz“ raketa į orbitą kels Irano palydovą

Palydovas kils į orbitą iš Rusijos Tolimųjų Rytų

Liepos 25 dieną, 09:54 val. Irano laiku, iš Vostočno kosmodromo Rusijoje į orbitą bus paleistas Irano palydovas, pasitelkiant Rusijos raketą „Sojuz“. [3] Tai – daugiašalės misijos dalis, kurioje be dviejų pagrindinių Rusijos mokslinių palydovų (Ionosphere-M Nr. 3 ir Nr. 4) dalyvaus dar 18 mažesnių objektų.

Iranas jau anksčiau išbandė suborbitinę „Qased“ raketą, kuri skirta naujoms technologijoms testuoti. [6] Pasak Irano pareigūnų, šie bandymai padės tobulinti šalies kosmines sistemas ir sustiprinti savarankiškus pajėgumus, nepaisant ilgamečių Jungtinių Valstijų ir sąjungininkų sankcijų.

Ant „Sojuz“ raketos korpuso matomi Irano kosmoso agentūros ir Irano kosminių tyrimų centro logotipai. Tai pirmas kartas, kai šie ženklai atsiranda ant Rusijos raketos – simbolinis žingsnis, rodantis augantį strateginį bendradarbiavimą tarp Teherano ir Maskvos.

Vakarų trukdžiai nesustabdė Irano ambicijų

Nepaisant ekonominio spaudimo ir technologinio izoliavimo, Iranas siekia tapti viena iš pasaulio šalių, gebančių savarankiškai kurti ir paleisti palydovus. Šiuo metu jis jau įvardijamas tarp dešimties valstybių, turinčių tokius gebėjimus.

Tačiau šie pasiekimai buvo lydimi ilgalaikių JAV ir Izraelio pastangų sutrukdyti Irano branduoliniam ir kosminiam progresui. Dar 2010 metais Vakarai pirmą kartą pripažino, kad Izraelis ir JAV panaudojo kibernetinį virusą „Stuxnet“, kuris sutrikdė Irano urano sodrinimo įrangą. [1]

Nuo to laiko šnipinėjimas, sabotažas ir net fiziniai išpuoliai prieš Irano branduolinius ir mokslinius objektus tapo pasikartojančiu reiškiniu, įskaitant ir JAV birželio ataką, kuri sunaikino tris branduolines laboratorijas.

Rusijos ir Irano ryšiai stiprėja, o Vakarai stebi su nerimu

Rusijos pasirengimas padėti Iranui kosmoso srityje sulaukė Vakarų kritikos. JAV institucijos jau anksčiau perspėjo, kad technologijų perdavimas Iranui gali būti panaudotas kariniams tikslams – ypač turint omenyje, kad kai kurie Irano palydovai naudojami žvalgybai ir ryšių kontrolei. [4]

Be to, pastaraisiais metais Rusija aktyviai naudoja Irano bepiločius orlaivius savo karinėse kampanijose, įskaitant Ukrainos konfliktą. [2] Todėl šis naujas bendradarbiavimo etapas (palydovų paleidimas) kelia klausimų apie tolesnę Maskvos ir Teherano partnerystę bei galimą technologinį apsikeitimą.

Tuo metu JAV ir Europos valstybės toliau taiko sankcijas ir riboja technologijų eksportą į Iraną. [5]