Pensijos neužtenka: vis daugiau senjorų Lietuvoje dirba

Vis daugiau pensinio amžiaus žmonių lieka darbo rinkoje, bet priežastys – ne tik noras būti aktyviems

Lietuvoje kasmet daugėja pensinio amžiaus žmonių, kurie toliau dirba. Valstybės kontrolės audito duomenimis, per pastaruosius kelerius metus dirbančių senjorų skaičius nuosekliai augo ir artėja prie 90 tūkstančių.

Apie šias tendencijas skelbiama Valstybės kontrolės atliktame audite, kuriame vertinta vyresnio amžiaus žmonių padėtis ir jų įsitraukimas į darbo rinką.

Tačiau šis augimas ne visada reiškia tik savanorišką pasirinkimą. Nors dalis vyresnio amžiaus žmonių dirba dėl saviraiškos ar noro išlikti socialiai aktyviais, audito duomenimis, finansinės priežastys taip pat yra vienos svarbiausių.

Žmonės dažnai renkasi dirbti ne tik dėl pajamų, bet ir dėl noro jaustis reikalingais. Vis dėlto finansinis aspektas išlieka reikšmingas, ypač vertinant bendrą vyresnio amžiaus gyventojų skurdo riziką Lietuvoje.

Valstybės politika vis dar orientuota į jaunesnius darbuotojus, o senjorams trūksta lankstumo

Nors dirbančių senjorų skaičius auga, valstybės politika šioje srityje vis dar nėra iki galo pritaikyta. Teisinis reguliavimas daugiausia orientuotas į darbingo amžiaus žmones, o vyresniems darbuotojams dažnai trūksta papildomų paskatų ar lankstesnių darbo sąlygų.

Kai kuriose profesijose galioja ribojimai tęsti darbą sulaukus pensinio amžiaus. Tai ypač aktualu viešajame sektoriuje, kur tokie apribojimai gali mažinti patyrusių specialistų įsitraukimą. Tuo metu privačiame sektoriuje galimybės dirbti yra lankstesnės.

Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį, kad valstybėje nėra aiškiai nustatyto tikslo, kiek vyresnio amžiaus žmonių turėtų dalyvauti darbo rinkoje. Trūksta ir priemonių, kurios padėtų žmonėms sklandžiai pereiti į pensiją ir kartu išlikti aktyviais.

Sveikatos problemos ir sisteminės spragos riboja vyresnių žmonių galimybes dirbti ilgiau

Svarbus veiksnys, ribojantis vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje, yra sveikata. Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei Europos Sąjungos vidurkis, todėl dalis žmonių pensinį amžių pasiekia jau turėdami sveikatos sutrikimų.

Tai reiškia, kad net ir norint dirbti, ne visi turi realias galimybes tai daryti. Audito duomenimis, reikšminga dalis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su sveikatos problemomis, kurios riboja jų aktyvumą.

Ekspertai pabrėžia, kad sprendžiant šią problemą reikalinga nuosekli politika – nuo lankstesnių darbo sąlygų iki sveikatinimo priemonių ir pasirengimo pensijai. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas dirbti tiems, kurie gali ir nori tai daryti. [1]