Pensijų reforma sukėlė chaosą? Nauji skaičiai piešia visai kitokį vaizdą

Pusė milijono pasitraukė, tačiau dauguma liko

Antraštės apie iš pensijų fondų besitraukiančius gyventojus sukėlė daug triukšmo ir klausimų dėl sistemos ateities. Vis dėlto reali situacija atrodo gerokai stabilesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors per pirmąjį 2026 metų ketvirtį apie 500 tūkst. žmonių atsiėmė sukauptas lėšas, antroje pakopoje ir toliau kaupia maždaug 857 tūkst. gyventojų.

Dar daugiau – po reformos įsigaliojimo prie sistemos prisijungė apie 12 tūkst. naujų dalyvių. Tarp jų yra ir žmonių, kurie anksčiau buvo pasitraukę, tačiau vėliau nusprendė sugrįžti. Tai rodo, kad daliai gyventojų pasitraukimas buvo laikinas sprendimas, susijęs su trumpalaikiais finansiniais poreikiais, o ne visišku nusivylimu kaupimo sistema [1].

Nerimo netrūko ir dėl situacijos pasaulio rinkose – investuotojų nuotaikas veikė geopolitinės įtampos, energetikos kainų augimas bei kalbos apie galimą dirbtinio intelekto burbulą. Nepaisant to, didesnės rizikos pensijų fondai šiemet iki gegužės pabaigos jau uždirbo daugiau nei 8 proc. investicinę grąžą. Ilgalaikė statistika taip pat išlieka palanki – fondų vidutinė metinė grąža per pastaruosius septynerius metus viršijo 9 proc.

Reforma suteikė daugiau lankstumo

Pensijų fondų valdytojai teigia reformai ruošęsi iš anksto, todėl lėšų atsiėmimas nepakeitė investavimo strategijų ir nepakenkė likusių dalyvių interesams. Fondai ir toliau laikosi tos pačios investavimo krypties – lėšos diversifikuojamos įvairiose rinkose, siekiant išlaikyti balansą tarp rizikos ir galimos grąžos.

Nurodoma, kad antros pakopos kaupimas išlieka patrauklus ir dėl papildomų naudų. Kiekvienais metais prie kaupiančiųjų sumos prisideda valstybė – vienam žmogui ši paskata siekia daugiau nei 400 eurų. Be to, sukauptos lėšos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o pats kapitalas gali būti paveldimas.

Taip pat skelbiama, kad po reformos sistema tapo lankstesnė nei anksčiau. Gyventojai gali laikinai stabdyti įmokas, vieną kartą atsiimti dalį sukauptų lėšų ar bet kada vėl sugrįžti į kaupimą. Specialistai ragina neskubėti priimti sprendimų – keisti kaupimo sąlygas ar pasitraukti iš sistemos bus galima iki 2027 metų pabaigos. Finansų ekspertai primena, kad investuojant svarbiausia išlieka laikas, kantrybė ir gebėjimas nepasiduoti trumpalaikėms emocijoms.

Iš pensijų fondų atsiimtos lėšos ilgalaikio rezultato neduos

Savo ruožtu Tarptautinis valiutos fondas perspėjo, kad dabartinis Lietuvos ekonomikos augimas gali būti laikinas, o viena pagrindinių priežasčių – į rinką grįžę iš antros pakopos pensijų fondų atsiimti gyventojų pinigai. TVF vertinimu, šios lėšos trumpuoju laikotarpiu paskatino vartojimą ir prisidėjo prie beveik 3 proc. siekiančio ekonomikos augimo, tačiau ilgainiui toks efektas gali išblėsti.

Organizacija įspėjo, kad gyventojų sprendimai atsiimti sukauptas santaupas ateityje gali reikšti mažesnes pensijas ir silpnesnį finansinį saugumą senatvėje.

TVF taip pat kritiškai vertina dažnus antros pakopos pensijų sistemos pokyčius ir ragina valdžią užtikrinti didesnį stabilumą. Pasak ekspertų, nuolat keičiamos taisyklės mažina žmonių pasitikėjimą kaupimo sistema bei apsunkina ilgalaikį finansinį planavimą.

Fondo atstovai pabrėžė, kad Lietuvai būtina atsakingiau valdyti viešuosius finansus, nes augančios išlaidos gynybai, socialinei apsaugai ir visuomenės senėjimas ateityje gali tapti rimtu iššūkiu valstybės biudžetui.

Ruginienė: skuboti pokyčiai gali sujaukti pensijų reformą

Tuo tarpu praėjusią savaitę premjerė Inga Ruginienė paragino neskubėti keisti antros pakopos pensijų sistemos vos prasidėjus reformos įgyvendinimui. Reaguodama į socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą naikinti 1,5 proc. valstybės paskatą kaupimui, ministrė pirmininkė pabrėžė, kad pirmiausia būtina sulaukti, kaip gyventojai pasinaudos dvejų metų pereinamuoju laikotarpiu [2].

Pasak jos, reforma žmonėms suteikė daugiau pasirinkimo laisvės – vieni iš sistemos traukiasi, kiti vis dar svarsto, o dalis gyventojų ir toliau jungiasi prie kaupimo.

I. Ruginienė akcentavo, kad staigūs nauji pokyčiai galėtų destabilizuoti sistemą, todėl sprendimus dėl papildomų reformų siūlo vertinti tik pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2027 metų pabaigoje.