Pentagono vadovas įsitikinęs, kad NATO įsipareigos laikytis D. Trumpo gynybos išlaidų tikslo

NATO artėja prie istorinio sprendimo: svarstoma kelti gynybos finansavimą iki 5% BVP

Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas ketvirtadienį pareiškė, kad NATO sąjungininkai artėja prie susitarimo dėl reikšmingo gynybos finansavimo padidinimo iki 5% bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks žingsnis, anot jo, turi būti oficialiai patvirtintas dar iki birželio 24–25 dienomis Hagoje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo [1].

„Esu labai padrąsintas tuo, ką išgirdome šio rytinio susitikimo metu,“ sakė P. Hegsethas po NATO gynybos ministrų posėdžio Briuselyje. „Dauguma šalių jau viršija 2% slenkstį, o sutarimas dėl 5% tikslo beveik pasiektas.“

Šis JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimas didinti gynybos išlaidas nuo dabar galiojančios 2% gairės iki 5% tapo vienu pagrindinių administracijos prioritetų. P. Hegsethas patvirtino, kad derybos juda į priekį, tačiau keletas valstybių dar nepasiekė susitarimo.

ES siūlomas kompromisas: mišrus finansavimo modelis

Europos Komisijos pirmininkas ir dabartinis NATO generalinis sekretorius Markas Rutte, norėdamas pasiekti kompromisą, siūlo mišrų modelį: 3,5% BVP skirti tiesioginei gynybai, o dar 1,5% infrastruktūrai ir kitoms su saugumu susijusioms reikmėms. Šį pasiūlymą palaikė ir P. Hegsethas:

„Jei norime turėti tikrą karinę galią, turime investuoti. NATO artimiausiomis savaitėmis įsipareigos 5% finansavimui ir tai reikšmingas žingsnis.“

Tuo metu NATO sąjungininkės tebeaptarinėja, kada turėtų būti pasiektas šis finansavimo lygis. M. Rutte siūlo tikslą pasiekti iki 2032 m., tačiau kai kurios šalys, ypač Rytų Europoje, norėtų greitesnio tempo.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur pabrėžė, kad reikia pasiekti 5% jau per penkerius metus, nes „neturime nei dešimties, nei septynerių metų“. Švedijos gynybos ministras Palas Jonsonas taip pat siūlo orientuotis į 2030 m.

Istoriniai pajėgumų tikslai ir JAV karių buvimo peržiūra

Be finansinių įsipareigojimų, NATO planuoja patvirtinti ir naujus karinių pajėgumų tikslus, kurie apibrėš, kiek karių, ginklų ir amunicijos kiekviena šalis turėtų skirti aljansui. M. Rutte tai pavadino „istoriniu sprendimu“, kuris turėtų užtikrinti geresnį pusiausvyrą tarp JAV, Kanados ir Europos įnašų [2].

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius atskleidė, kad Berlynui reikės apie 50–60 tūkst. papildomų aktyvių karių, kad atitiktų naujus NATO standartus. Tuo tarpu P. Hegsethas taip pat pakomentavo JAV karių dislokavimo Europoje klausimą:

„Būtų neatsakinga neperžiūrėti mūsų karinio buvimo realiuoju laiku, atsižvelgiant į grėsmes ir partnerių investicijas.“

Jis taip pat pridūrė, kad JAV turi siekti „100% operacinės kontrolės“ prie pietinės sienos ir nukreipti daugiau dėmesio į Indo-Ramiojo vandenyno regioną.

JAV ir Ukrainos santykiai: ar mažėjantis dėmesys signalizuoja pokytį?

P. Hegsethas sukėlė diskusijas nedalyvaudamas trečiadienį vykusiame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikime, kuris pastaruosius trejus metus buvo pagrindinis Vakarų paramos Kijevui koordinavimo centras. Tai pirmas kartas, kai JAV gynybos sekretorius praleido šį renginį. Vietoje jo dalyvavo JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris.

„Nuo šios administracijos pradžios dirbame su britais ir vokiečiais, kad jie perimtų šios grupės vadovavimą,“ aiškino P. Hegsethas.

Gynybos departamentas nurodė, kad sekretoriaus nebuvimas susijęs su kelionių grafiku. Tačiau JAV jau anksčiau pranešė, kad nebedalyvaus reguliariuose kontaktinės grupės susitikimuose – vasarį JAV perdavė vadovavimą Jungtinei Karalystei ir Vokietijai.

Nors Vašingtonas vis dar siunčia ginkluotę Ukrainai pagal 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, P. Hegsetho nedalyvavimas kelia klausimų dėl ilgalaikės JAV politikos Rusijos atžvilgiu. NATO viršūnių susitikime Hagoje birželio pabaigoje tikimasi daugiau aiškumo dėl šios krypties, ypač atsižvelgiant į prezidento D. Trumpo asmeninį vaidmenį.