Per Europą nuvilnijo „Euro 2020“: trilerio vertame finale nugalėjo italai

Futbolas sugrįžta į Romą

Futbolo spektaklis Europoje tęsėsi visą mėnesį. 2020-ais turėjęs vykti Europos futbolo čempionatas, kaip ir daugelis kitų renginių, buvo nukeltas į šiuos metus bei startavo birželio 11-ąją. Po mėnesį trukusių kovų 11-oje šalių, 51-ų varžybų, daugybės džiaugsmo ašarų ir ne vienos karčios piliulės, liepos 11-osios vakarą prie televizoriaus ekranų sutraukė finalinis mūšis tarp Anglijos ir Italijos nacionalinių rinktinių.

Nors azarto pagauti anglai jau po sėkmingo pasirodymo pusfinalyje dainavo apie futbolą, sugrįžtantį namo, galutinis varžybų rezultatas parodė, jog futbolas iškeliauja ne kur kitur, bet į Romą. „Wembley“ stadione vykusiame „Euro 2020“ finale Roberto Mancini auklėtiniai po 11 metrų baudinių serijos 2:1 (0:1, 1:0, 3:2) įveikė Anglijos futbolininkus ir pirmą kartą nuo 1968-ųjų metų tapo Europos futbolo čempionais [1].

Kaip ir priklauso finalui, rungtynės buvo įnirtingos ir klampios. Anglija į priekį įsiveržė dar 2-ąją susitikimo minutę, kai Luke'as Shaw tiksliai uždarė komandos draugo perdavimą ir įmušė įvartį į Italijos vartus. Tačiau italai nepasimetė, atakavo anglų vartus, kol pagaliau pasisekė. Subyrėjus anglų gynybai, Leonardo Bonucci 67-ąją minutę nukreipė kamuolį į vartų tinklą ir išlygino rezultatą 1:1. Vis tik, nei per pagrindinį laiką, nei per pratęsimą išsiaiškinti nugalėtojo nepavyko, tad laimėtojas turėjo būti nuspręstas baudinių loterijoje [2].

Per baudinių seriją Italijos futbolininkai įmušė 3 kartus, o Anglija – tik 2. Visus tris Anglijos baudinius nerealizavo futbolininkai, tik rungtynių pabaigoje pasirodę aikštėje. Marcusas Rashfordas pataikė tik į virpstą, Jadono Sancho bei Bukayo Sakos smūgius atrėmė italų vartininkas Gianluigi Donnarumma, kuris tapo ir geriausiu čempionato žaidėju.

Italija Europos futbolo čempionatą lyg šiol yra laimėjusi 1968-ais, tačiau net 4 kartus ant nugalėtojų pakylos lipo Pasaulio futbolo čempionatuose, tiesa, ir čia paskutinis laimėjimas pasiektas dar 2006-ais.

Nusivylę anglai griebiasi chuliganiškų veiksmų

Po finalinio teisėjo švilpuko milijonai italų, gimtinėje ir išsibarsčiusių po visą pasaulį, išskubėjo į gatves švęsti istorinės pergalės. Romos gatvės, nors teoriškai ir turėtų būti tuščios dėl pandeminių ribojimų, kaito nuo pergalės šūksnių, dainų ir džiaugsmo ašarų. Praėjusieji metai Italijai buvo sunkūs, o pasaulį sukaustęs virusas pareikalavo daugybės gyvybių. Tačiau dabar, kiek labiau nusistovėjusi situacija pagaliau leidžia bent kiek atsipūsti ir kaip reikiant švęsti.

Tuo tarpu istorinį šansą prašvilpę anglai neslėpė apmaudo. Futbolo tėvynė taip niekada ir netriumfavo Europos čempionatuose. Savo fanų akivaizdoje pralaimėję futbolininkai iš rankų paleido retą šansą tapti čempionais, o baudinių nerealizavę jaunieji rinktinės nariai sunkiai tramdė emocijas [3].

Emocijų proveržiu pralaimėjimas pasitiktas ir Londone bei kitų miestų gatvėse. Nusivylę anglai daužė bokalus, laužė elektros stulpus ir kelio ženklus. Beveik 50 asmenų buvo suimti Londono policijos pareigūnų. Socialinėje erdvėje prasidėjo rasistiniai užgauliojimai prieš tris, lemiamų baudinių neįmušusius futbolininkus.

Chuliganiškas anglų sirgalių elgesys buvo pastebimas viso čempionato metu. Tradicija tapusį futbolininkų priklaupimą ant kelio prieš rungtynes, kas laikoma protestu prieš rasizmą, stadione susirinkę fanai sutartinai nušvilpdavo. Kovos tarp Anglijos ir Danijos metu, sirgaliai į akis lazeriu švietė danų vartininkui Kasperui Schmeicheliui, kas galimai lėmė ir praleistą įvartį, ir anglų rinktinės praslydimą į finalą. Be to, sirgaliai nušvilpė ir varžovų himną, kas laikoma itin negarbingu elgesiu.

Emocijų pliūpsnį suteikęs turnyras praėjo be didelių nesklandumų

Nors pandeminė situacija Europoje stabilizuojasi, dėl tokio masto renginio ir žaidėjų bei sirgalių saugumo užtikrinimo kilo daug klausimų. Vis tik, net 11-oje skirtingų stadionų vykęs čempionatas praėjo be COVID-19 protrūkių. Tiesa, išgąsčio netrūko jau pirmose rungtynėse tarp Suomijos ir Danijos, kai pastarosios rinktinės žaidėjas Christianas Eriksenas tiesiog susmuko viduryje aikštės.

Staiga pasirodę medikai, sustabdytos rungtynės bei sukrėsti žaidėjų, trenerių ir sirgalių veidai vertė galvoti apie blogiausią scenarijų. Vis tik, nors vėliau ir buvo pranešta, kad žaidėjas buvo nustojęs kvėpuoti, atgaivinti jį pavyko, o jo sveikata greitai taisosi [4].

Po neplanuotos pertraukos į aikštę sugrįžę Danijos žaidėjai buvo pasitikti aplodismentais, net ir iš priešininkų suomių sirgalių tribūnų pusės. Tai tik parodo, kiek daug gali futbolas: suvienyti ir sujungti net nelaimės akivaizdoje. Po sudėtingo laikotarpio, Europai būtent to ir reikėjo.