Per oro pavojų egzaminai gali būti stabdomi: abiturientams numatyti du pasirinkimai

Per oro pavojų brandos egzaminai gali būti nutraukti ir perkelti

Dronų grėsmė pasiekė ir mokyklas – artėjant brandos egzaminų sesijai, Švietimo ministerija jau ruošia scenarijus, ką daryti, jei per egzaminą netikėtai būtų paskelbtas oro pavojus. Po praėjusią savaitę du kartus Lietuvoje skelbto perspėjimo dėl galimai oro erdvę pažeidusių dronų, ministrė Raminta Popovienė sako, kad sistema turi būti pasirengusi net ir tokioms ekstremalioms situacijoms.

Ministerija atnaujino veiksmų planą, kuris būtų taikomas valstybinių brandos egzaminų metu paskelbus oro pavojų. Naujoji tvarka jau pristatoma savivaldybėms, o netrukus bus paskelbta ir viešai. Pasak ministrės, atskiros instrukcijos parengtos tiek mokiniams, tiek egzaminų vykdytojams bei savivaldybėms, o tolimesnė egzamino eiga priklausytų nuo to, kiek laiko truktų pavojus [1].

„Jeigu bus 15 minučių, tai bus galimi du pasirinkimai: grįžti (ir laikyti toliau egzaminą – BNS) ir galima bus nelaikyti, jeigu tai buvo didelis stresas, ir ateiti į perlaikymo sesiją, – kalbėjo socialdemokratė. – Žinoma, jeigu bus labai sudėtinga situacija, labai ilgai užsitęs, ilgiau negu egzamino laikas, tai tada Nacionalinės švietimo agentūros direktorius priims sprendimą, kaip toliau turi būti.“ – teigė R. Popovienė.

Tokiu atveju, pasak ministrės, esą tikėtina, kad egzaminas būtų perkeltas į pakartotinę sesiją visiems jį laikiusiems abiturientams.

Diskusijų dėl pasirengimo kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog kai kurios mokyklos oro pavojaus metu mokinius vedė į stadionus arba neleido nutraukti kontrolinių darbų. Ministrė pabrėžia, kad už tinkamą reagavimą atsako mokyklų vadovai bei savivaldybės, o ši situacija tapo rimtu signalu, kad pasirengimą ekstremalioms situacijoms būtina stiprinti.

Didžiausia oro pavojaus problema išryškėjo mokyklose

Po praėjusį trečiadienį dalyje Lietuvos paskelbto oro pavojaus Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad bendras institucijų ir gyventojų reagavimas buvo pakankamai geras – žmonės buvo nukreipiami į priedangas, nebuvo masinės panikos, o svarbūs procesai, tokie kaip operacijos ligoninėse, nebuvo stabdomi [2].

Pasak jo, situacija tapo realiu testu, parodžiusiu, kaip veikia ekstremalių situacijų planai ir ar visuomenė žino, kaip elgtis oro pavojaus metu. V. Vitkauskas taip pat teigiamai įvertino gyventojų informavimo sistemą, kai perspėjimai telefonuose buvo siunčiami tik konkretiems regionams, o ne visai Lietuvai iš karto.

Vis dėlto viena rimčiausių problemų, anot NKVC vadovo, išryškėjo mokyklose. Kai kurios ugdymo įstaigos vaikus vedė į stadionus ar neleido nutraukti egzaminų, nors oro pavojaus metu saugiausia vieta yra rūsys ar kita priedanga.

V. Vitkauskas pabrėžė, kad skirtingoms grėsmėms turi būti taikomi skirtingi veiksmai – jei gaisro atveju reikia evakuotis į lauką, tai oro pavojaus metu būtina kuo greičiau leistis į priedangas. Nerimo sukėlė ir dalies tėvų reakcija, kai šie skubėjo į mokyklas pasiimti vaikų. Pasak jo, tokiomis akimirkomis svarbiausia ne improvizuoti, o laikytis aiškių saugumo procedūrų ir išlaukti, kol pavojus bus atšauktas.

Teisininkė: vaikai per oro pavojų turi likti priedangose

Tuo tarpu praėjusią savaitę pasirodė ir teisininkų komentarai, kaip elgtis mokyklinukų tėvams, jei šalyje paskelbtas oro pavojus. Teisininkė Raimonda Joskaudienė pabrėžė, kad tokių situacijų metu svarbiausiu prioritetu tampa vaikų saugumas, todėl mokyklos turi vadovautis ne įprasta tvarka, o civilinės saugos principais.

Pasak jos, jei mokiniai jau nuvesti į priedangas ar kitas saugias vietas, tėvai neturėtų skubėti vykti jų pasiimti, nes tai gali sukelti papildomą chaosą, spūstis ir apsunkinti saugumo užtikrinimą. Ji akcentavo, kad net ir tėvų noras kuo greičiau susigrąžinti vaiką negali būti įgyvendinamas taip, kad vaikas būtų išvestas į galimą pavojų.

Tokiai pozicijai pritarė ir R. Popovienė, sukritikavusi kai kurių mokyklų sprendimus oro pavojaus metu raginti tėvus pasiimti vaikus. Ministrės teigimu, ugdymo įstaigos privalo laikytis ekstremaliųjų situacijų planų, o vaikai turi likti priedangose iki oficialaus pavojaus atšaukimo. Vis dėlto dalis tėvų tokią tvarką kritikavo, teigdami, kad masinės susibūrimo vietos gali tapti lengvu taikiniu.

Diskusijas dar labiau sustiprino gyventojų pasakojimai apie netinkamus kai kurių mokyklų veiksmus – vaikai esą buvo vedami į sales su dideliais langais ar net į viršutinius aukštus, nors saugiausia vieta tokiose situacijose laikomas rūsys ar žemesni pastato aukštai.