Perkate senos statybos butą? Štai, ką svarbu įvertinti

Perkant senos statybos butą, sprendimas dažnai remiasi ne vien kaina, o tuo, kokios būklės yra pats namas. Nekilnojamojo turto rinkoje tokie būstai sudaro reikšmingą sandorių dalį, ypač didmiesčiuose, kur pirkėjus traukia patrauklesnė kaina ir išvystyta infrastruktūra.

Senesniame daugiabutyje perkama ne tik buto erdvė

Nekilnojamojo turto portalo „Aruodas“ duomenimis, per pastaruosius metus būsto kainos Vilniuje augo apie 17 proc., o naujos ir senos statybos objektų kainų skirtumas rinkoje išlieka aiškus. Dėl to nemaža dalis gyventojų renkasi senesnės statybos daugiabučius.

„Citadele“ banko Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Rasa Narė sako, kad vertinant senos statybos būstą būtina suprasti, jog perkamas ne tik konkretus butas, bet ir dalis viso namo. Pasak jos, kartu įsigyjama ir jo techninė būklė, energetinis efektyvumas bei ateities investicijų poreikis.

Ekspertė pabrėžia, kad būtent šie veiksniai dažniausiai turi didžiausią įtaką ilgalaikėms išlaidoms. Vizualiai sutvarkytas butas, anot R. Narės, gali sukurti saugumo įspūdį, tačiau tai neišsprendžia sisteminių problemų, būdingų senesniems daugiabučiams.

Techninė būklė ir inžinerinės sistemos lemia būsimas išlaidas

R. Narė teigia, kad pirkėjai linkę pervertinti vidaus apdailos svarbą ir nepakankamai įsigilinti į inžinerinių sistemų būklę. Ji sako, kad būtent jos dažniausiai tampa didžiausių papildomų išlaidų šaltiniu.

Senesniuose namuose, pasak banko atstovės, neretai susiduriama su nusidėvėjusiais vamzdynais, pasenusiais elektros tinklais ar neefektyviais šildymo sprendimais. Tai reiškia tikėtiną poreikį investuoti artimiausiais metais.

Į pirminį biudžetą dažnai neįtraukiamos ir stogo, fasado ar inžinerinių sistemų atnaujinimo išlaidos. Vis dėlto, kaip pažymi R. Narė, jos realiai gali sudaryti reikšmingą bendros būsto kainos dalį.

Renovacijos sprendimai gali pakeisti ir kainą, ir įsipareigojimus

Banko atstovė akcentuoja, kad renovacijos klausimas senos statybos būsto pirkime neretai įvertinamas paviršutiniškai arba paliekamas nuošalyje. Namo atnaujinimas gali iš esmės pakeisti būsto vertę ir eksploatavimo kaštus.

Ji taip pat nurodo, kad renovacija reiškia papildomus finansinius įsipareigojimus, kurie gali tęstis ne vienerius metus. „Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pirkėjai tik po sandorio sužino apie jau priimtus sprendimus dėl renovacijos, todėl šis aspektas turėtų būti vienas pirmųjų analizuojant konkretų objektą. Renovacija gali reikšmingai sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti turto vertę, tačiau kartu ji sukuria ilgalaikius finansinius įsipareigojimus. Todėl prieš priimant sprendimą svarbu aiškiai įsivertinti, kokio dydžio įmokos laukia ir kaip jos paveiks bendrą mėnesinių išlaidų struktūrą“, – teigia banko atstovė.

Bankas seną turtą vertina pagal likvidumą ir ateities investicijas

R. Narė sako, kad finansavimo aspektas senos statybos objektų atveju turi papildomų niuansų. Bankai tokį turtą vertina kompleksiškai, atsižvelgdami į likvidumą ir konkurencingumą rinkoje ateityje.

Pasak jos, sprendimą gali lemti būsto energetinė klasė, nusidėvėjimo lygis ar galimas papildomų investicijų poreikis. Tokiais atvejais pirkėjams svarbu pasikonsultuoti su banku ir įsivertinti ne tik būsto įsigijimo, bet ir jo atnaujinimo finansavimo galimybes.

„Priklausomai nuo situacijos, gali būti derinami sprendimai, leidžiantys finansuoti ir patį būstą, ir jo remontą ar modernizavimą“, – sako R. Narė. Anot jos, vienareikšmiškai geresnio pasirinkimo nėra, nes tiek naujos, tiek senos statybos būstas turi savų privalumų ir rizikų. [1]