Permainos ugdymo srityje: vaikus mokyti galės ir asmenys be pedagoginio išsilavinimo

Kelias į mokytojo profesiją tampa lengvesnis

Kinta praktika, pagal kurią, pedagoginio išsilavinimo neturintys asmenys galės įsidarbinti mokytojais. Šiuo metu, vadovaujantis LR švietimo įstatymu, dirbti mokytoju turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą. Taip pat, asmenys, per 2 metus nuo darbo mokytoju pradžios, įgiję pedagogo kvalifikaciją; asmenys, baigę profesinio mokymo programą, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir kvalifikaciją, turintys 3 metų atitinkamos srities darbo stažą ir išklausęs švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pedagoginių ir psichologinių žinių kursą [1].

Taigi, dirbti ugdymo įstaigose galėjo ir asmenys, kurie buvo baigę studijų programas, įtrauktas į reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašą. Kitų sričių profesionalai, pavyzdžiui, medikai, pradėti dirbti biologijos mokytojais galimybių neturėjo. Dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo galimybę mokytojais įsidarbinti lengviau asmenims, kurie yra įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturi pedagoginio išsilavinimo.

Manoma, kad tokiais pokyčiais būtų išsprendžiamos net kelios problemos. Būtų išsprendžiama didžiulė mokytojų stygiaus problema, o kartu, išsilavinęs jaunimas turėtų daugiau galimybių dirbti kvalifikuotą darbą. Ministrė Jurgita Šiugždinienė tikina, kad pedagogui prilyginamą kvalifikaciją asmenys galės įgyti jau dirbdami mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.

Mokytojų trūkumo problemą spręsti siekiama žeminant kvalifikacinę kartelę

Apie tai, kad Lietuvoje trūksta mokytojų, o ateityje situacija tik dar labiau aštrės, kalbama jau kuris laikas. Šią problemą išskiria ir švietimo ministrė, pabrėždama, kad po kelerių metų mokykloms itin trūks matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, technologijų, lietuvių kalbos ir literatūros, istorijos mokytojų [2]. Siūlomas naujoves ministrė aiškina taip:

„Todėl reikia sudaryti kuo palankesnes sąlygas į mokyklas pritraukti motyvuotus šių ir kitų sričių profesionalus, o jau dirbantiems pedagogams pasirengti mokyti dar vieną dalyką”.

Pokytis į mokyklas pritraukti turėtų asmenis, kurių studijų programose gausi mokykloms reikalingų dalykų įvairovė. Pavyzdžiui, studijuojantys verslo ar vadybos studijas ir išklausę bent 60 su matematika susijusių dalykų kreditų, galėtų dirbti matematikos mokytoju, o pedagogo kvalifikaciją įgytų jau dirbant.

Jeigu kvalifikuotų specialistų ugdymo įstaigoje ypač trūktų, yra galimybė padaryti nuolaidą ir leisti dirbti asmenims, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.

Be to, dabar dirbti mokytojais galės ir asmenys, kurie turi kitą aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, bet šiuo metu studijuoja atitinkamo ugdymo dalyko studijas. Šiuo atveju, žmogus gali dirbti mokykloje, tačiau kvalifikaciją įgaus per ketverius metus. Taigi, turintis kitos srities bakalauro ar diplomo laipsnį, tačiau dabar esantis matematikos ugdymo dalyko pirmakursiu, asmuo jau gali dirbti ugdymo įstaigoje.

Per dvejus metus – 800 nauji pedagogai

Su nauja tvarka dirbti mokytoju paprasčiau galės ir kitos krypties išsilavinimą turintys asmenys, kurie turi pedagoginio darbo patirties bei yra išklausę šešis pedagogikos, psichologijos ir didaktikos dalykų kreditus. Seniau, buvo taikoma šešerių metų pedagoginio darbo stažas taisyklė ir didesnis kreditų reikalavimas.

Naujų pokyčių tikslai iš tiesų skamba ambicingai: per 2022-2024 metus pritraukti iki 800 mokytojų [3]. Kiek tai realu, čia jau kitas klausimas. Ministerija žada ir dar daugiau „dovanėlių": planuojama rengti skatinimo sistemą, susiejant stipendijas su darbo vieta mokyklose, siūlyti galimybę dirbant įgyti antrą kvalifikaciją bei papildomą finansinę pagalbą studijoms.