Vienas įrašas.549 587akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Perspėja: Europoje greitu metu gali kilti dar vienas karas

•Naujienos•Steponas Rokas
5 šaltiniai
Komentuoti (0)

Serbijos prezidentas perspėjo: laukia sunkios dienos

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius (Aleksandr Vucic) sukėlė europienčiams nerimą po to, kai viešai griežtai pasisakė apie savo šalies ateitį. Įraše socialinėje žiniasklaidoje prieš kurį laiką A. Vučičius rašė: „Serbijos laukia sunkios dienos. Šiuo metu nelengva pasakyti, kokias naujienas gavome per pastarąsias 48 valandas, tačiau jos tiesiogiai kelia grėsmę mūsų gyvybiškai svarbiems nacionaliniams interesams.“ [1]

Taip pat Vakarams neįtinkantis politikas pridūrė, kad artimiausiomis dienomis supažindins Serbijos žmones su laukiančiais iššūkiais, bus sunku, bet serbai kovos ir Serbija laimės.

A.Vučičius, kuris palaiko savo šalies stojimą į Europos Sąjungą, tačiau tuo pat metu nori palaikyti glaudžius ryšius su Rusija ir Kinija, smulkiau, ką reiškė toks jo pareiškimas, nepaaiškino.

Vėliau socialiniame tinkle „Instagram“ jis pasidalijo įrašu su prierašu:

„Europoje yra maža tauta, maža šalis, maža teritorija, kuri vis dar stovi išdidžiai ir oriai, kuri nepriima okupacijos ir įsakymų iš išorės. Maži, bet išdidūs žmonės, kurie nori ateities sau ir savo vaikams. Mes neatsisakysime savo laisvės, mylime Serbiją, gyvename dėl Serbijos!“

Europa sunerimo, kad tai buvo užuomina, jog Serbija ruošiasi karui, ir pastaruoju metu šis susirūpinimas auga.

JAV vėl kišasi į Balkanus: smerkia Serbijos veiksmus

Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Baltieji rūmai, iš kurių prieš daugiau negu 30 metų buvo duotas nurodymas bombarduoti nepriklausomą Jugoslaviją, taip siekiant ją paklusti Vakarų diktatui, pasmerkė Serbijos kariuomenės dislokavimą prie sienos su tik dalies pasaulio pripažinta Kosovo respublika. Belgradas aiškiai pasakė, kad niekada nepripažins šios serbiškos teritorijos vadinamosios nepriklausomybės.

Vieninga Europa – graži, bet neįgyvendinta svajonė

Neseniai A. Vučičius pareiškė, kad Belgradas gali pasitraukti iš Europos Tarybos , kurios narys yra nuo 2003 m., jei Kosovas prisijungs prie organizacijos.

Serbija nuolat patiria didžiulį užsienio spaudimą: Vakarų valstybės nori, kad Serbija pripažintų Kosovo nepriklausomybę, atšauktų paramą Bosnijos Serbų Respublikai, įvestų sankcijas Rusijai , atsiribotų nuo Kinijos ir įsteigtų kairiąją marionetinę vyriausybę.

Taip pat įtampą tarp Serbijos ir Bosnijos Hercegovinos kelia Serbų Respublika, kurios lyderis Miloradas Dodikas (Milorda Dodik) praėjusių metų gruodį pažadėjo paskelbti visišką Serbijai artimo regiono nepriklausomybę.

A.Vučičius ir M. Dodikas susitiko asmeniškai kovo 27 d., kad aptartų pasirengimą didžiajam Velykų susitikimui, vyksiančiam gegužės 5-6 dienomis. Jo metu turėtų būti priimta nemažai abiem regionams svarbių sprendimų, rašė „Mirror“. [2]

Jugoslavijos karai

Jugoslavijos karais vadinami keletas ginkluotų konfliktų buvusios Jugoslavijos teritorijoje 1991–2001 m. Vienas po kito sekę karai įtraukė visas šešias buvusios Jugoslavijos respublikas. Karai taip pat vadinami „Balkanų karais“ arba „Trečiuoju Balkanų karu“ (aliuzija į Balkanų karus 1912–1913 m.). [3]

Beveik visi šie karai kartu buvo ir pilietiniai, ir tarptautiniai, su išorės jėgų, pvz., NATO įsikišimu, nors tarptautinio leidimo tam nebuvo gauta.

Dėl Jugoslavijos karų didelė buvusios Jugoslavijos dalis patyrė ekonominį nuosmukį, karų metu žuvo apie 300 000 gyventojų ir milijonams teko palikti savo namus. Karų metu vykdytas etninis valymas, nemažai jo vadovų buvo apkaltinti ir nuteisti dėl karo nusikaltimų.

Kosovas - potencialus karštasis židinys

2008 m. vasario 17 d. Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir yra de facto savarankiška šalis, 97 valstybių JT narių pripažįstama, kaip nepriklausoma Kosovo Respublika (2022 m. duomenimis). Serbija Kosovą laiko savo dalimi Kosovu ir Metohija (serb. Косово и Метохија). [4]

Bosnijos serbų respublika - ar de fakto taps de jure?

Serbų Respublika (serb. Република Српска, kro., bosn. Republika Srpska) – vienas iš dviejų politinių darinių, sudarantis Bosniją ir Hercegoviną. Likusi šalies dalis – Bosnijos ir Hercegovinos federacija. Juridinė Serbų Respublikos sostinė – Sarajevas, tačiau faktinė – Banja Luka. [5]

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.