Pervargę nuo ribojimų lietuviai vyksta atostogauti į Lenkiją – gyvenimas ten kaip iki pandemijos

Laisvas nuo ribojimų gyvenimas – vos už Lietuvos sienos

Nors Lietuva ir pirmauja ES pagal perteklinių mirčių skaičių, situacija vos už sienos – žymiai palankesnė ir labiau motyvuojanti. Netoli sienos su Lietuva esančiuose Suvalkuose negalioja dauguma Lietuvoje taikomų su COVID-19 susijusių ribojimų, pavyzdžiui, norint įeiti į prekybos centrus ar sporto klubus nereikalingi galimybių pasai, veido kaukės nors ir privalomos uždarose teritorijose, tačiau dauguma lenkų vieningai jų nedėvi taip išreikšdami nepritarimą dabartinei COVID-19 politikai.

Po nuolatinių ribojimų uždanga gyvenantys lietuviai atvykę į Lenkiją teigia pasijuntantys kaip pasaulyje, kuris buvo iki pandemijos. Ir taip didelio tautiečių dėmesio dėl palankaus valiutos kurso ir draugiškesnių kainų sulaukianti Lenkija dabar, panašu, ištroškusių laisvės kaimynų sulauks dar daugiau, mat dabar jau vilioja ne tik žemesnės kainos, bet ir galimybė eiti visiems ten, kur širdis geidžia bei nesirinkti mažiausių maisto prekių parduotuvių.

Nors nosį ir burną dengiančios apsauginės kaukės Lenkijoje ir yra tariamai privalomos, jas dėvinčių – mažuma. Be jokių COVID-19 sertifikatų ir nepriklausomai nuo vakcinavimo statuso, šalyje galima lankytis visur: restoranuose, baruose, parduotuvėse, didžiuliuose prekybos centruose, naktiniuose klubuose, parodose, muziejuose ir kt.

Lietuvoje neturintys galimybių paso ir negalintys papietauti restorane ar nuvykti apsipirkti į didesnį prekybos centrą, tą gali padaryti Lenkijoje. Su redakcija susisiekę asmenys teigė, kad sekmadienį grįžo iš kelionės Lenkijoje, kur gyveno įprastą ir normalų gyvenimą: vakarojo didmiesčių baruose, apsipirkinėję didžiuliuose prekybos centruose, vakarieniavo restorano viduje.

Norint vykti į Lenkiją pakanka Lietuvoje nemokamai atliekamo PGR testo

Šiuo metu Lenkijoje galioja ribojimai, susiję su minimalaus 1,5 metro atstumu tarp gyventojų laikymųsi ir privalomu kaukių dėvėjimu uždarose patalpose. Tiesa, asmenų su kaukėmis beveik nesutiksite nei viename prekybos centre – išskyrus tuos, kuriuose yra didesnė vyresnių asmenų koncentracija.

Atvykti į Lenkiją iš Šengeno zonai priklausančių valstybių taip pat nėra sudėtinga. Kad atvykus nebūtų taikomas karantinas, pakanka neigiamo COVID-19 rezultato (testas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki Lenkijos sienos kirtimo), būti paskiepytam arba oficialiai persirgusiam koronavirusu [6]. Tiesa, PGR testai, vykstant į užsienio šalis Lietuvoje atliekami nemokamai.

Pirmadienio duomenimis Lenkijoje per praėjusią parą buvo fiksuoti 5 716 užsikrėtimai COVID-19 ir 59 mirtys [1]. Šalyje viena vakcinos doze spalio 22 d. duomenimis yra 63,9 proc., o pilnai vakcinuotų – 61 proc [2].

Palyginimui, Lietuvoje per praėjusią parą buvo fiksuoti 1 810 užsikrėtimai [3] ir 25 mirtys [4]. Lietuvoje vakcinuota iš viso 64,2 proc. gyventojų (imant tiek pilnai, tiek dalinai vakcinuotus) [5]. Visgi, akivaizdu, kad abejose valstybėse gyvenantys žmonės gyvena visiškai skirtingus gyvenimus ir turi drastiškai besiskiriančias galimybes.

Lietuvoje buvo pritarta dar didesniam žmogaus teisių suvaržymui

Tuo tarpu Lietuvoje, panašu, ribojimų sušvelninti net neketinama, priešingai – žmogus, neatitinkantis galimybių paso kriterijų yra dar labiau spraudžiamas į kampą.

Nuo penktadienio operacijų vadovo sprendimu buvo įvestas papildomas reikalavimas parduotuvėms, turgavietėms ir vaistinėms, priimančioms klientus ir be galimybių paso užtikrinti 30 kv. m. plotą vienam asmeniui arba vienu metu aptarnauti tik vieną žmogų [7].

Panašu, kad tokiais tempais, neturintys galimybių paso greitu metu neturės ir galimybės sirgti bei gydytis, įsigyti reikalingų vaistų.

Pranešama, kad aptarnauti asmenis be galimybių paso gali tik tos parduotuvės ir turgavietės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, jeigu prekybos vieta turi atskirą įėjimą iš lauko arba yra įsikūrusi prekybos centre. Abiem atvejais galioja 1 500 kv. m. patalpų dydžio taisyklė.

Todėl toks sprendimas paskatino prekybos centrus „savarankiškai“ priimti sprendimą ir aptarnauti tik tuos klientus, kurie turės galimybių pasus, tuomet išvardyti ribojimai nebus taikomi. Šį žingsnį žengė ir populiarus prekybos tinklas „Lidl“, nusprendęs jau nuo penktadienio priimti tik tuos pirkėjus, kurie turi galimybių pasus.

Anot „Lidl“ generalinio direktoriaus Radostino Roussevo-Peine'o, toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateiktas dvi alternatyvas, pagal kurias tinklas turi rinktis arba visus priimti tik su galimybių pasais, arba reguliuoti pirkėjų srautus [8].

R. Roussevo-Peine'o teigimu, žmonės prie galimybių pasų jau priprato ir noriai šiais naudojasi, kai tuo tarpu srautų reguliavimas sukeltų daugiau nepatogumų pirkėjams.