Pietų Korėja ruošiasi naujai valdžiai prieš pirmalaikius prezidento rinkimus

Pietų Korėjoje prezidento rinkimai: tarp visuomenės lūkesčių ir politinių skaldymų

2024 metų gruodį, netikėtai įvedus karinę padėtį, buvęs Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeol buvo nušalintas iš pareigų, o šalį supurtė politinė krizė. Artėjant birželio 3-iosios neeiliniams prezidento rinkimams, rinkėjai svarsto, kam patikėti šalies valdymą šiuo nestabiliu metu.

Yoon‘o veiksmai susilaukė griežtos reakcijos, ypač tarp jaunų moterų, kurios aktyviai dalyvavo protestuose prieš karinę padėtį, nešinos K-pop simbolika ir šūkiais, nukreiptais prieš lyčių diskriminaciją [1].

Tačiau rinkiminėje kampanijoje moterų teisės liko nuošalyje. Nors tiek pagrindinis kandidatas Lee Jae-myung, tiek jo pagrindinis varžovas Kim Moon-soo pasisako apie lygybę, jie vengia aiškių feministinių pozicijų, baimindamiesi prarasti jaunų vyrų balsus.

Kas kandidatuoja į prezidento postą?

Šiuose rinkimuose dalyvauja šeši vyrai kandidatai. Favoritu laikomas Lee Jae-myung iš pagrindinės opozicinės Demokratų partijos. Jis laikomas „darbininkų kandidatu“, nes dirbo fabrike, vėliau tapo žmogaus teisių advokatu ir politiku. Rinkėjams jis žada „tikrąją Korėjos Respubliką“ su naujomis darbo vietomis ir teisingesne visuomene.

Jis taip pat siūlo griežtesnes bausmes už smurtą artimoje aplinkoje ir skaitmeninius nusikaltimus, daugiau paramos moterims versle, tačiau apie pagrindinius feminizmo klausimus, anti-diskriminacijos įstatymus ar sutikimo sąvokos išplėtimą, kalbėti vengia.

Tuo tarpu Kim Moon-soo, valdančiosios Liaudies galios partijos (PPP) kandidatas, save pristato kaip verslui palankų lyderį. Buvęs darbo ministras žada skatinti gimstamumą ir siūlo mokesčių lengvatas ir prieinamesnį būstą jaunoms šeimoms.

Tačiau kritikos sulaukė už tai, kad ne kartą pasisakė priešiškai moterų teisių atžvilgiu. Viename pasisakyme yra teigęs, jog „Korėjos moterys mieliau augina šunis nei gimdo vaikus“. Jo kampanijoje dalyvauja ir žinomas antifeministinių pažiūrų aktyvistas.

Taip pat rinkimuose dalyvauja Lee Jun-seok iš Naujosios reformų partijos, Kwon Young-guk iš Demokratinės darbo partijos bei du nepriklausomi kandidatai: Hwang Kyo-ahn ir Song Jin-ho.

Šiuose rinkimuose nėra nė vienos moters kandidatės, pirmą kartą nuo 2006 metų. Istoriškai moterų dalyvavimas Pietų Korėjos prezidento rinkimuose buvo simboliškai svarbus, tačiau ši tendencija šįkart nutrūko.

Įtemptas laikotarpis Pietų Korėjoje

Birželio 3-iosios rinkimai įvyks po vieno dramatiškiausių politinių epizodų šiuolaikinėje Pietų Korėjoje. Yoon Suk Yeol įvedė karinę padėtį gruodžio 3 d., motyvuodamas „valstybės priešų“ ir Šiaurės Korėjos grėsme, tačiau greitai paaiškėjo, kad šis žingsnis buvo susijęs su jo politiniais sunkumais [2].

Po savaitės parlamentas jį apkaltino, o balandžio 4 d. Konstitucinis teismas patvirtino jo pašalinimą. Jis taip pat susiduria su baudžiamuoju persekiojimu dėl maišto ir piktnaudžiavimo valdžia.

Per šiuos šešis mėnesius šalis turėjo tris laikinus prezidentus. Dabartinis yra darbo ministras Lee Ju-ho. Jis perėmė pareigas likus mėnesiui iki rinkimų.

Tarp pagrindinių iššūkių naujajam prezidentui ir santykiai su nenuspėjamu JAV prezidentu Donaldu Trumpu, vis dar įtempti ryšiai su Šiaurės Korėja ir Kinija, taip pat recesijos akivaizdoje kamuojama ekonomika. Didelis demografinis iššūkis tai rekordiškai žemas gimstamumo rodiklis, siekiantis vos 0,75.

Rinkėjai balsuos birželio 3 d., rinkimų apylinkės bus atidarytos nuo 6 val. ryto iki 20 val. vietos laiku. Rezultatai turėtų paaiškėti naktį, kaip ir 2022 m., kai Yoon laimėjo prieš Lee vos 0,73 proc. balsų skirtumu.