Pietų Korėjos prezidentu tampa opozicijos atstovas Lee Jae-myung

Pietų Korėja atsisveikina su chaosu valdžioje išsirinkę naują prezidentą

Pietų Korėjos prezidento rinkimus laimėjo opozicijos atstovas Lee Jae-myung, kuris užsitikrino pergalę pirmajame balsavimo ture, sulaukęs beveik pusės rinkėjų palaikymo. Tai pirmieji šalies rinkimai po prezidento Yoon Suk Yeol apkaltos ir pašalinimo iš pareigų, kurį lėmė bandymas įvesti karinę padėtį [1].

Valdančiosios Liaudies galios partijos kandidatas Kim Moon-soo pripažino pralaimėjimą ir trečiadienio naktį trumpai pasveikino Lee: „Sveikinu naująjį prezidentą Lee Jae-myung.“ Šie išankstiniai rinkimai buvo sušaukti po to, kai praėjusių metų gruodį Yoon ne tik neteko pareigų, bet ir sukėlė šalyje masinius protestus bei mėnesių trukusį politinį chaosą.

Lee kampanija buvo grindžiama pažadu „užtikrinti, kad karinės valdžios šalis daugiau niekada nematytų“. Jo pergalė rodo visuomenės aiškų atmetimą bet kokiems autoritarizmo ženklams ir siekį stiprinti demokratines institucijas Pietų Korėjoje.

Prezidentas Lee Jae-myung pradeda darbą be pereinamojo laikotarpio

Skirtingai nei įprasta, Lee Jae-myung neturi dviejų mėnesių pereinamojo laikotarpio naujai vyriausybei formuoti. Jis pradeda eiti pareigas iškart, užpildydamas institucines spragas, kilusias po prezidento apkaltos. Jo laukia ne tik susiskaldžiusios visuomenės vienijimo užduotis, bet ir sunkus tarptautinis fonas. Ypač dėl Jungtinių Valstijų politikos pokyčių [2].

Bene didžiausias iššūkis tai JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas balandį taikyti 25 proc. muitus visam Pietų Korėjos eksportui, įskaitant strateginius sektorius, kaip plienas ir automobiliai. „Jeigu šie muitai įsigalios, jie gali sukelti ekonominę krizę“, perspėjo Lee Demokratų partijos patarėjas Moon Chung-in. Dar iki šių sprendimų šalies ekonomika buvo sulėtėjusi, o pirmąjį šių metų ketvirtį net susitraukusi.

Be ekonomikos, svarbi ir saugumo dimensija. JAV šiuo metu garantuoja Pietų Korėjos saugumą. Dabar šalyje dislokuota apie 28 500 JAV karių, įsipareigojusių ginti šalį nuo Šiaurės Korėjos. Tačiau D. Trumpo administracija aiškiai rodo, kad saugumo ir prekybos klausimai nebebus atskirti. „Tai gražus ir efektyvus „vieno langelio“ principas“, rašė D. Trumpas apie derybas dėl Pietų Korėjos indėlio į JAV karių išlaikymą [3].

JAV ir Kinijos įtaka kelia diplomatinę įtampą, o prezidentas ieškos pusiausvyros

Lee Jae-myung, kuris dažnai reiškė skepticizmą JAV ir Pietų Korėjos aljansui, savo kampanijoje akcentavo siekį stiprinti ryšius su Kinija ir išlaikyti neutralumą Taivano klausimu. „Turime išlaikyti atstumą nuo Kinijos ir Taivano konflikto. Galime sutarti su abiem“, sakė jis televizinių debatų metu.

Toks požiūris išprovokavo kritiką iš kraštutinių dešiniųjų JAV rėmėjų. Laura Loomer paskelbė socialiniame tinkle X: „Komunistai perėmė valdžią Korėjoje ir laimėjo prezidento rinkimus.“ Kitas D. Trumpo sąjungininkas, Mike’as Flynnas, be įrodymų kalbėjo apie „sukčiavimo ženklus“ rinkimuose, o Steve’as Bannonas kaltino Kiniją dėl įtakos Pietų Korėjos vidaus politikai.

Tuo tarpu oficialūs JAV pareigūnai, įskaitant valstybės sekretorių Marco Rubio, pabrėžė aljanso su Pietų Korėja svarbą. „Jungtinės Valstijos ir Korėjos Respublika turi tvirtą aljansą, paremtą mūsų bendru gynybos susitarimu, vertybėmis ir ekonominiais ryšiais“, sakė M. Rubio. Jis pažymėjo, kad bendradarbiavimas su Japonija ir Pietų Korėja bus toliau gilinamas siekiant užtikrinti regiono saugumą.