Pirkinys po pirkinio: Lietuvos planuose – dar daugiau išlaidų gynybiniam arsenalui

Lietuva „šauna“ tiesiai į dangų – svarstomas kelių milijardų vertės ilgojo nuotolio oro gynybos pirkimas

Kojas naujame poste dar tik apšylanti krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nesnaudžia ir jau paskelbė apie savo planus įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, galinčias pasiekti taikinius net už 300 kilometrų. Krašto apsaugos ministerija jau vykdo analizę, kuri padės apsispręsti, kokios sistemos būtų tinkamiausios, tačiau konkretūs sprendimai ir įsigijimai numatomi per artimiausią dešimtmetį.

Šis planas yra dalis platesnės Lietuvos gynybos stiprinimo strategijos. Šiuo metu šalis turi vieną ir perka dar dvi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurių veikimo spindulys siekia apie 50 kilometrų. Ilgojo nuotolio technologijos esą ženkliai išplėstų Lietuvos gynybines galimybes [1].

Prognozuojama, kad toks įsigijimas galėtų kainuoti iki kelių milijardų eurų ir būtų finansuojamas iš reikšmingai augančio gynybos biudžeto.

Iki 2030 metų Lietuva planuoja skirti krašto apsaugai apie 12 mlrd. eurų, o tai sudarytų iki 6 % BVP. Projektą greičiausiai įgyvendins kita Vyriausybė, tačiau pasirengimas ir planavimas jau vyksta.

Vyriausybė skiria 187,7 mln. eurų papildomai karinei technikai

Tačiau tai – ne vienintelis sparčiai besiginkluojančios Lietuvos projektas. Štai Vyriausybė uždegė žalią šviesą ir planui panaudoti 187,7 mln. eurų iš skolintų lėšų jas nukreipiant prioritetiniams kariuomenės poreikiams. Šie pinigai esą padės užtikrinti, kad naujoji karinė technika Lietuvą pasiektų greičiau nei planuota [3].

Didžioji dalis lėšų skirta avansiniams mokėjimams: 150 mln. eurų – už 27 papildomas „Boxer-Vilkas“ pėstininkų kovos mašinas, kurios į Lietuvą turėtų atvykti 2027–2029 m., ir dar 37,7 mln. eurų – už NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, numatytas 2028-aisiais.

Vyriausybė skiria 240 mln. eurų Valstybės gynybos fondui

Šiems metams Vyriausybė taip pat paskirstė 240 mln. eurų Valstybės gynybos fondui. Šios lėšos bus panaudotos įvairiems kariniams ir civilinės saugos projektams, o didžiausia dalis – 90 mln. eurų – skiriama valstybinės reikšmės karinio mobilumo keliams ir infrastruktūrai. Prioritetas bus teikiamas Pabradės ir Rūdninkų karinių poligonų plėtrai bei svarbių kelių, įskaitant „Via Baltica“, rekonstrukcijai [4].

Lietuvos kariuomenės divizijos pajėgumų kūrimui bus skirta 60,7 mln. eurų, o kontrmobilumo projektams – 43,1 mln. eurų. Civilinės saugos sektoriui, įskaitant priedangų infrastruktūros ir krizės valdymo stiprinimą, numatoma skirti 25 mln. eurų.

Be to, papildomi 21,4 mln. eurų bus investuoti į Vokietijos brigados infrastruktūrą, ypač Rūdninkų poligone. Šios lėšos bus skirtos ne tik kariuomenės, bet ir valstybės atsparumo krizėms stiprinimui.

Valstybės gynybos fondas surenkamas iš įvairių šaltinių, įskaitant valstybės biudžetą, akcizus, gyventojų pajamų mokesčius ir solidarumo įnašą. Gyventojai ir verslai taip pat gali savanoriškai prisidėti prie fondo, kuris jau sulaukė beveik 85 tūkst. eurų aukų nuo 2024 m. spalio.

Už 22 mln. eurų įsigyti greitaeigiai atakos kateriai iš Suomijos

Taip pat dar visai neseniai Lietuva už 22 mln. eurų kartu su Latvija nusprendė įsigyti du greitaeigius atakos katerius iš Suomijos, kurie bus aprūpinti moderniomis SPIKE NLOS raketomis ir nuotoliniu kulkosvaidžiu. Jie patruliuos nuo Suomijos įlankos iki Kuršių marių, o jų konstrukcija leis veikti net sekliose vietose.

Tačiau gynybos sistemoje šmėžuoja ir ne vienas šešėlis. Aiškėja, kad Lietuvos kariuomenė ir Šaulių sąjunga galėjo naudoti bepiločius orlaivius, kurie buvo pristatyti kaip lietuviški, tačiau realiai – pagaminti Kinijoje. Įtarimai kilo po žvalgybos perspėjimo, o Krašto apsaugos ministerija kreipėsi į prokuratūrą – pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šis atvejis iškėlė pagrįstų klausimų ne tik dėl nacionalinio saugumo, bet ir dėl galimo vietinės gamybos imitavimo bei neatitikties NATO standartams.