Pirmą kartą į olimpines žaidynes įtrauktas translytis: greitai sportas nebeteks prasmės?

Veryga: siūlymai leisti translyčiams varžytis moterų sporte – „manipuliavimas mokslu“

Ar olimpinis sportas artėja prie lūžio taško, o mokslas – prie pavojingos ribos, kur ideologija ima diktuoti išvadas? Tokią mintį savo įraše iškelia LVŽS lyderis ir europarlamentaras Aurelijus Veryga, aštriai sukritikavęs publikaciją bei joje cituojamą mokslinį straipsnį apie translyčių asmenų dalyvavimą sporte. Politikas nevengia griežtų žodžių – jis teigia, kad tai „tobulas manipuliavimo mokslu pavyzdys“.

A. Veryga tikina perskaitęs tiek žiniasklaidos publikaciją, tiek originalų mokslinį darbą. Jo vertinimu, problema slypi pačiose tyrimo prielaidose. Anot europarlamentaro, mokslas turi tikrinti hipotezes, tačiau jos negali prasilenkti su sveiku protu. Jis ironizuoja ir dėl vis ilgėjančių lytinės tapatybės apibrėžimų, paminėdamas trumpinį LGBTQIA2S+, kuris, pasak jo, atspindi „fantazijos polėkį“, o ne aiškią mokslinę logiką [1].

„Tyrimo tikslas yra iš esmės įrodyti, kad sveiką vyro kūną galima sužaloti tiek, kad jo fizinė galia ir kiti parametrai taps kaip moters ir tuomet jis esą taip pat tampa moterimi, galinčia varžytis su kitomis moterimis sporte.

O moteris galima pompuoti vyriškais hormonais, kurie kitu atveju būtų neabejotinai pripažįstami kaip dopingas ir draudžiami, kol jos esą pasieks vyrišką fizinį pajėgumą (greta to joms užaugs barzda, atrofuosis makštis, išnyks menstruacijos ir t.t., žodžiu visi neabejotinai gerėjančios sveikatos požymiai).“ – rašė A. Veryga.

Tyrimas: 52 tyrimų apžvalga rodo – po hormonų terapijos translytės moterys fiziškai nesiskiria nuo cislyčių

Tuo tarpu LRT publikavo 52 mokslinių tyrimų rezultatus, kuriuose analizuoti daugiau nei 5 tūkst. translyčių asmenų duomenys. Metaanalizė rodo, kad po hormonų terapijos translyčių moterų fiziniai rodikliai tampa panašūs į cislyčių moterų. Vertintas kūno sudėjimas, raumenų jėga ir aerobinis pajėgumas [2].

Tyrėjai analizavo beveik 6,5 tūkst. žmonių – apie 2 900 translyčių moterų ir 2 300 translyčių vyrų. Dauguma dalyvių buvo 14–41 metų amžiaus, o hormonų terapija dažniausiai truko nuo vienerių iki trejų metų. Pasak San Paulo universiteto docento Bruno Gualano, standartizavus duomenis pagal ūgį, translytės moterys „nedemonstruoja didesnės jėgos ar aerobinės gebos nei cislytės moterys“.

Vis dėlto mokslininkai ragina atsargiai taikyti šias išvadas elitiniam sportui. Dauguma tirtų asmenų nebuvo profesionalūs atletai, o konkretūs sportiniai rezultatai dažnai nebuvo vertinami. „Turėtume būti atsargūs tiesiogiai ekstrapoliuodami rezultatus į elitinį sportą“, – pabrėžė B. Gualano.

Diskusija jau pasiekė ir olimpines institucijas. JAV olimpinis komitetas uždraudė translytėms moterims varžytis moterų kategorijoje, o Tarptautinis olimpinis komitetas svarsto naujas taisykles. 2026 metų žiemos žaidynėse kol kas galios ankstesnė tvarka, o jose dalyvaus ir pirmasis atvirai translytis žiemos olimpietis.

Milano–Kortinos olimpiadoje – pirmasis atvirai translytis žiemos sportininkas

Tuo tarpu 2026 metų Milano–Kortinos žiemos olimpinės žaidynės tapo istorinėmis dėl Švedijos slidininko Elis Lundholm dalyvavimo – jis bus pirmasis atvirai translytis sportininkas žiemos olimpiadų istorijoje. Švedijos slidinėjimo federacija patvirtino, kad Lundholm varžysis moterų laisvojo stiliaus slidinėjimo rungtyje pagal šiuo metu galiojančias Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) taisykles [3].

Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, gimimo metu jam buvo priskirta moteriška lytis, tačiau sportininkas save identifikuoja kaip vyrą, o 2026 metų žaidynėse jis bus vienintelis atvirai translytis atletas.

E. Lindholm dalyvavimas grindžiamas 2021 metais TOK patvirtintomis gairėmis dėl sąžiningumo ir nediskriminavimo lytinės tapatybės pagrindu, kurios leidžia sportininkams startuoti gavus atitinkamos federacijos patvirtinimą.

Vis dėlto šios taisyklės išlieka diskusijų centre – pasirodė pranešimų, kad TOK svarsto galimus pakeitimus, susijusius su translyčių sportininkų tinkamumo kriterijais. Kol kas nauja politika oficialiai nepaskelbta, tačiau klausimas dėl lyties ir sąžiningos konkurencijos išlieka vienu jautriausių olimpinio sporto darbotvarkėje.