Pirmas mėnuo naujame mieste gali gerokai paploninti piniginę: ką studentams svarbu žinoti

Savarankiško gyvenimo pradžia: laisvė, kuri kainuoja

Persikraustymas studijuoti į kitą miestą dažnai prasideda nuo malonių rūpesčių – naujo būsto paieškų, pažinties su universitetu ir savarankiško gyvenimo planų. Tačiau jau pirmosiomis savaitėmis gali paaiškėti, kad laisvė turi ir savo kainą. Nuoma, maistas, transportas, buities smulkmenos ir netikėtos išlaidos greitai parodo, ar pinigai suplanuoti realistiškai. Todėl finansams verta ruoštis dar prieš prasidedant studijoms.

„Studijų pradžia yra geras metas mokytis finansinio savarankiškumo. Svarbiausia – ne siekti tobulo biudžeto nuo pirmos dienos, o suprasti, kiek kainuoja kasdienis gyvenimas ir kokios išlaidos kartojasi kiekvieną mėnesį“, – sako „Luminor“ banko klientų pritraukimo vadovė Rūta Mylė [1].

Būstas gali pareikalauti daugiau, nei atrodo

Vienas svarbiausių sprendimų – gyvenamoji vieta. Studentai neretai apskaičiuoja tik mėnesio nuomos kainą, nors realios būsto išlaidos būna gerokai didesnės. Prie nuomos dar prisideda komunaliniai mokesčiai, internetas, depozitas, o kartais ir išlaidos baldams ar kitiems buities daiktams. Dėl to pirmasis mėnuo naujame mieste dažnai kainuoja daugiau nei vėlesni.

„Jei nuoma atrodo įperkama tik tada, kai neįtraukiate komunalinių mokesčių ar depozito, tai ženklas, kad sprendimą reikėtų dar kartą įsivertinti. Geriau rinktis kuklesnį variantą, bet turėti finansinio lankstumo“, – teigia „Luminor“ ekspertė.

Todėl prieš pasirašant nuomos sutartį verta suskaičiuoti visą būsto kainą ir įvertinti, kiek pinigų liks kitoms būtinoms išlaidoms. Jei nuoma „suvalgo“ beveik visą biudžetą, net ir nedidelė netikėta išlaida gali tapti rimtu iššūkiu.

Smulkios kasdienės išlaidos gali tapti nemenka suma

Kitas iššūkis – maistas ir transportas. Kava prieš paskaitas, pietūs mieste, keli užkandžiai ar maisto pristatymas atskirai neatrodo kaip didelės išlaidos, tačiau per mėnesį tokie pirkiniai gali sudaryti nemažą biudžeto dalį.

Todėl verta iš anksto nusistatyti bent orientacinę savaitės sumą maistui. Sutaupyti padeda pirkinių sąrašas, suplanuoti patiekalai ir gaminimas kelioms dienoms. Taip pat svarbu įvertinti, kiek kainuos kelionės į universitetą, namus ar kitas dažnai lankomas vietas.

Studentams pravartu iš anksto pasidomėti viešojo transporto lengvatomis ir palyginti, kuris variantas naudingesnis – mėnesinis bilietas ar atskiri važiavimai. Būtent nuolat pasikartojančios smulkios išlaidos dažnai tampa priežastimi, kodėl mėnesio pabaigoje pinigų lieka mažiau, nei tikėtasi.

Finansinė pagalvė ir aiškūs susitarimai suteikia daugiau ramybės

Savarankiškas gyvenimas reiškia ir tai, kad dalis išlaidų atsiranda visiškai netikėtai. Gali sugesti kompiuteris ar telefonas, prireikti papildomų studijų priemonių ar skubiai grįžti namo. Tokiais atvejais padeda bent nedidelė finansinė pagalvė.

Pasak R. Mylės, pradėti galima ir nuo nedidelių sumų. Reguliariai atidedami 10 ar 20 eurų ilgainiui gali tapti rezervu, kuris sumažina įtampą nenumatytoje situacijoje. Santaupas verta laikyti atskirai nuo kasdien naudojamų pinigų, kad jos nebūtų išleistos spontaniškiems pirkiniams.

Pats biudžetas taip pat neturi būti sudėtingas. Pakanka aiškiai žinoti, kiek pinigų gaunama, kiek jų būtina skirti pagrindinėms išlaidoms ir kokia suma lieka laisvalaikiui ar taupymui. Pirmaisiais mėnesiais svarbu stebėti savo išlaidas ir įvertinti, kur pinigų išleidžiama daugiausia.

Ne mažiau reikšmingas ir atviras pokalbis su šeima. Jei tėvai ar globėjai planuoja padėti finansiškai, verta iš anksto susitarti dėl paramos dydžio, jos reguliarumo ir atvejų, kada studentas gali tikėtis papildomos pagalbos.

Finansinis savarankiškumas neatsiranda per vieną dieną. Jis formuojasi per kasdienius sprendimus, įpročius ir gebėjimą prisitaikyti prie realių galimybių. Kuo anksčiau studentas pradeda planuoti savo pinigus, tuo lengviau naujas gyvenimo etapas tampa ne finansiniu išbandymu, o galimybe išmokti gyventi savarankiškai.