Pirmosios Davoso forumo dienos: gilėjantis pasaulio tvarkos lūžis ir auganti įtampa tarp sąjungininkų

Europos lyderiai Davose kalba apie saugumo ir prekybos lūžio laikotarpį

Į Šveicarijos Alpių kurortą Davosą šią savaitę susirinko apie 65 valstybių ir vyriausybių vadovai, šimtai didžiųjų tarptautinių įmonių vadovų ir tarptautinių organizacijų atstovų. 2026 metų Pasaulio ekonomikos forumas vyksta sudėtingiausiame geopolitiniame kontekste per kelis dešimtmečius – augant prekybos konfliktams ir saugumo įtampai.

Forumas rengiamas tema „Dialogo dvasia“, kuri, pasak organizatorių, turėtų tapti atsaku į silpnėjančią pasitikėjimo ir taisyklėmis grindžiamos tarptautinės sistemos krizę. Tačiau jau pirmosiomis dienomis tapo aišku, kad diskusijos vyksta augančios konfrontacijos fone.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo pasisakyme pabrėžė, kad Europa prisitaiko prie laikotarpio, kuriame daugėja muitų, ekonominio spaudimo ir protekcionistinių priemonių. Ji teigė, kad Europos Sąjunga siekia išlikti atvira prekybai ir ieško naujų partnerysčių. [1]

„Europa visada rinksis pasaulį, ir pasaulis pasirengęs rinktis Europą“, – sakė von der Leyen. Ji taip pat pridūrė, kad Europa turi prisitaikyti prie naujos saugumo architektūros, ypač augant įtampai Arkties regione ir diskusijoms dėl Grenlandijos ateities.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo kalboje kalbėjo apie platesnį geopolitinį poslinkį. „Mes gyvename gilaus pasaulinio lūžio laikotarpiu“, – sakė jis, pabrėždamas, kad pasaulis tolsta nuo taisyklėmis grindžiamos tvarkos. Pasak E. Macrono, „susidūrus su pasaulio brutalizacija, Prancūzija ir Europa turi ginti veiksmingą daugiašališkumą“, kuris tarnauja tiems, kurie atsisako paklusti jėgos logikai.

Kanada perspėjo, kad senasis taisyklėmis grįstas pasaulis nebegrįš

Kanados ministras pirmininkas Markas Carney Davose pateikė griežtą tarptautinės sistemos vertinimą. Jis pareiškė, kad po Antrojo pasaulinio karo susiformavusi tvarka, kuria rėmėsi tokios šalys kaip Kanada, nebeužtikrina saugumo ir nuspėjamumo. [2]

„Senasis pasaulio tvarkos modelis nebegrįš“, – sakė M. Carney. Jis ragino vadinamąsias vidutines valstybes veikti kartu ir perspėjo: „Jeigu mes nesame prie stalo, vadinasi, esame meniu.“

M. Carney teigė, kad didžiosios valstybės vis dažniau naudoja ekonominius instrumentus kaip spaudimo priemones. „Didžiosios galios pradėjo naudoti ekonominę integraciją kaip ginklą, muitus – kaip svertą, o tiekimo grandines – kaip pažeidžiamumą, kurį galima išnaudoti“, – sakė jis. Kanados vadovas taip pat patvirtino paramą Grenlandijai, Danijai ir NATO, pabrėždamas įsipareigojimą Aljanso penktajam straipsniui.

JAV prezidento kelionę į Davosą lydėjo techninis incidentas

JAV prezidentas Donaldas Trumpas į Davosą atvyksta po to, kai jo lėktuvas „Air Force One“ dėl „nedidelio elektros gedimo“ buvo priverstas apsisukti ir grįžti į bazę. Prezidentas ir jo delegacija vėliau persėdo į kitą orlaivį ir tęsė kelionę į Šveicariją.

Prieš išvykdamas Trumpas pareiškė vykstantis į „gražią vietą Šveicarijoje, kur, esu tikras, būsiu labai laimingai sutiktas“. Paklaustas, kaip toli jis yra pasirengęs eiti siekdamas perimti Grenlandijos kontrolę, Trumpas atsakė: „Sužinosite.“ Vėliau jis pripažino neturintis aiškios nuojautos, kaip klostysis jo vizitas Davose.

Prezidento kalba forume numatyta trečiadienį ir laikoma viena laukiamiausių šio renginio dalių. Tikimasi, kad ji dar labiau išryškins skirtumus tarp JAV ir Europos požiūrio į saugumą, prekybą ir tarptautinę tvarką.

Kitų pasaulio lyderių pasisakymai Davose parodė bendrą nerimą dėl globalios krypties

Kinijos vicepremjeras He Lifeng savo kalboje ragino šalis vengti prekybos karų ir teigė, kad „muitai ir prekybos karai neturi nugalėtojų“. Jis pabrėžė, kad nors ekonominė globalizacija nėra tobula, visiškas jos atmetimas nėra išeitis.

Kataro ministras pirmininkas šeichas Mohammedas bin Abdulrahmanas Al Thani kalbėjo apie Artimųjų Rytų saugumą ir būtinybę spręsti gilumines regiono problemas. „Atėjo momentas regionui susitelkti ir permąstyti, kaip galime pertvarkyti savo saugumo architektūrą“, – sakė jis.

Pokalbyje su André Hoffmannu, „Roche Holding“ vicepirmininku ir Pasaulio ekonomikos forumo laikinuoju pirmininku, Maroko vyriausybės vadovas Aziz Akhannouch aptarė Maroko unikalią padėtį kaip „Europos, Atlanto vandenyno ir Afrikos šalių sankirtą“. Jis pridūrė, kad Marokas turi tvirtą ekonominį pagrindą, ir gyrė šalies fiskalines reformas, kurios pastaraisiais metais palengvino ekonominį vystymąsi.

Šveicarijos prezidentas Guy Parmelinas atidarymo kalboje pabrėžė, kad visuomenė, mokslas, ekonomika ir politika turi veikti išvien. „Visuomenė, mokslas, ekonomika ir politika turi dirbti kartu, laikydamiesi partnerystės principo“, – sakė jis. „Priešingu atveju problemos gali būti sprendžiamos tik dalinai ir netobulai.“

Kiti valstybės vadovai, kurie sakys kalbas ir dalyvaus metiniame susitikime, yra Donaldas Trumpas, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas; Friedrichas Merzas, Vokietijos federalinis kancleris; Javieras Milei, Argentinos prezidentas; Prabowo Subianto, Indonezijos prezidentas; Ilhamas Aliyevas, Azerbaidžano Respublikos prezidentas; Bartas De Weveris, Belgijos ministras pirmininkas; Gustavo Petro, Kolumbijos prezidentas; Kongo Demokratinės Respublikos prezidentas Félix-Antoine Tshisekedi Tshilombo; Ekvadoro prezidentas Daniel Noboa Azín; Suomijos prezidentas Alexander Stubb; Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis; Airijos ministras pirmininkas Micheál Martin; Mozambiko prezidentas Daniel Francisco Chapo; Dick Schoof, Nyderlandų ministras pirmininkas; Mian Muhammad Shehbaz Sharif, Pakistano ministras pirmininkas; Mohammed Mustafa, Palestinos nacionalinės administracijos ministras pirmininkas; Karol Nawrocki, Lenkijos prezidentas; Aleksandar Vučić, Serbijos prezidentas; Tharman Shanmugaratnam, Singapūro prezidentas; Isaac Herzog, Izraelio valstybės prezidentas; Volodymyr Zelenskyy, Ukrainos prezidentas; Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda; Kroatijos ministras pirmininkas Andrej Plenković; Panamos prezidentas Jose Raul Mulino Quintero; Ekvadoro prezidentas Daniel Noboa Azín; Džibučio prezidentas Ismaïl Omar Guelleh; Siera Leonės Respublikos prezidentas Julius Maada Bio; Šri Lankos ministras pirmininkas Harini Amarasuriya.