Planų daug, bet rezultatų mažai: valstybės reformos stringa metų metus

Kritiniai sprendimai vilkinami per ilgai

Strategijų netrūksta, reformų vizijos – ambicingos, o pažadų modernizuoti valstybę politikai dalija kone kasmet. Tačiau realybėje dalis pokyčių Lietuvoje stringa metų metus – tarp teisės aktų derinimų, viešųjų pirkimų ginčų ir institucijų atsakomybės chaoso.

Tokią diagnozę Seime pristatydama 2025 metų veiklos ataskaitą pateikė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Anot jos, valstybė šiandien vienu metu turi spręsti didelius iššūkius – stiprinti gynybą, užtikrinti finansinį stabilumą, didinti energetinį saugumą ir prisitaikyti prie technologinių pokyčių. Tačiau kritiniai sprendimai pernelyg dažnai įstringa procesuose [1].

„Valstybėje netrūksta strategijų, planų ar rekomendacijų, tačiau dalis pokyčių užstringa procesų labirintuose. Kai sprendimai vėluoja metų metus, valstybė praranda ne tik laiką ar pinigus – mažėja ir žmonių pasitikėjimas viešuoju sektoriumi. Spartesniems pokyčiams būtina atsakinga lyderystė, institucijų bendradarbiavimas, sklandesnė teisėkūra, efektyvesni viešieji pirkimai ir IT sprendimai“, – akcentuoja valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Valstybės kontrolės duomenimis, nors 2025 m. buvo įgyvendinta 87 proc. rekomendacijų, laiku neįgyvendinama kas ketvirta jų. Auditoriai nurodo, kad pagrindinės problemų priežastys nesikeičia jau ne vienus metus – užsitęsę teisėkūros procesai, sudėtingi viešieji pirkimai, lėtai diegiamos informacinės sistemos ir neaiškiai tarp institucijų pasidalytos atsakomybės.

Milijonai prarandami ne dėl idėjų stokos, o dėl stringančių sprendimų

Valstybės kontrolė pabrėžia, kad problema slypi ne reformų ar strategijų trūkume. Priešingai – valstybė turi daug planų ir rekomendacijų, tačiau jų įgyvendinimas dažnai tampa ilgu ir sudėtingu procesu.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – Europos Sąjungos investicijų auditai. Paskutinis atliktas auditas atskleidė didžiausią klaidų lygį per visą 2014–2020 m. laikotarpį – 14,15 proc. Dėl nustatytų pažeidimų Lietuva daugiau kaip 216 mln. eurų netinkamų išlaidų turėjo padengti valstybės biudžeto lėšomis.

Problemų fiksuojama ir nacionalinio saugumo srityje. Auditai rodo, kad valstybės atsparumo stiprinimo sprendimai vis dar nepakankamai suderinti, įgyvendinami nenuosekliai, o atsakomybės tarp institucijų ne visada aiškiai pasidalytos. Taip pat nustatyta, kad valstybė dar nėra tinkamai pasirengusi užtikrinti visų gyventojų apsaugos krizės ar karo atveju, o dalis sprendimų įgyvendinami pernelyg lėtai.

Tuo metu finansų srityje Valstybės kontrolė perspėja, kad artimiausiais metais fiskalinės rizikos didės. Nors 2026 m. biudžetas dar atitinka Europos Sąjungos fiskalines taisykles, vidutinio laikotarpio perspektyvoje valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.

Pokyčių yra, tačiau bendras valstybės tempas išlieka lėtas

Nepaisant sisteminių problemų, dalis rekomendacijų jau davė apčiuopiamos naudos gyventojams. Didėja ikimokyklinio ugdymo prieinamumas socialinę riziką patiriantiems vaikams, inventorizuota ir gyventojus pasiekia dalis anksčiau „užstrigusių“ vienkartinių „Sodros“ išmokų, sudarytos sąlygos efektyviau organizuoti teismų darbą ir nuotoliniu būdu teikti notarų paslaugas.

Tačiau auditoriai pabrėžia, kad pavieniai pagerėjimai nekeičia bendros tendencijos – dalis valstybės reformų ir toliau stringa metų metus.

„Valstybės kontrolės tikslas nėra vien identifikuoti problemas. Mūsų tikslas – padėti valstybei priimti sprendimus, kurie būtų įgyvendinami laiku ir kurtų realų poveikį žmonėms“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.