Plastiko žala sveikatai neapsiriboja tik BPA turinčiu plastiku

BPA daro didelę žalą žmogaus organizmui

Norint išvengti kenksmingų medžiagų, galinčių turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui, dauguma jau puikiai žino, kad reikėtų rinktis plastiką be BPA. Deja, visgi net ir naudojant BPA neturinčius plastikinius produktus vis tiek išlieka tikimybė, jog kenkiate savo sveikatai. Kodėl? Pasirodo, kad BPA buvo pakeistas kitais bisfenolio junginiais, tad plastiko kenksmingumo problema vis tiek išlieka.

BPA (bisfenolio A) pagrindu pagamintas plastikas [1] randamas visur. Jis naudojamas plastikinių buteliukų, vienkartinių lėkščių, indų ir šiaudelių gamyboje. Problema ta, kad šios cheminės medžiagos ardo endokrininę sistemą, neigiamai [2] veikia žmonių ir gyvūnų organizmą, o plastikas palaipsniui išsiskiria [3] į aplinką ir susimaišo su maisto ar skysčių turiniu.

Tokie polikarbonato buteliukai neretai naudojami ir daug kartų, tačiau su kiekvienu papildomu naudojimu tai didina BPA (bisfenolio A) taršą. Šie cheminiai junginiai priskiriami estrogenus imituojančių medžiagų grupei - ksenoestrogenams, [4] kurie pasižymi labai panašiomis į estrogenus savybėmis. [5]

Taigi nenuostabu, kad pagrindinis BPA (bisfenolio A) užterštumas, kurį patiria žmonės ir gyvūnai, yra susijęs su jų mityba. [6] Paprasčiau tariant, plastikas nuo vienkartinių indelių, įrankių, buteliukų ir panašių daiktų tam tikrais kiekiais išsiskiria į maistą ar skysčius. Pavyzdžiui, 2011 m., tyrime [7] buvo nustatyta, kad vengiant plastikinių maisto produktų pakuočių, BPA kiekis šlapime sumažėjo 66% ir tai įvyko vos per tris dienas.

Vis labiau mažinama plastiko su BPA gamyba

https://www.youtube.com/embed/tEfLl3HFddY

Viskas prasidėjo 1950 metais. Tuo metu BPA buvo naudojamas epoksidinės dervos gamyboje. Tačiau netrukus buvo pastebėta šių molekulių gudrybė - jos susijungusios gali sudaryti blizgų, kietą plastiką, kuris vadinamas polikarbonatu. Nuo to laiko plastikas buvo pradėtas naudoti masiškai visame pasaulyje. Pavyzdžiui, 2003-2004 m. atlikto JAV tyrimo [8] duomenimis, beveik visuose (93%) žmonių šlapimo tyrimuose buvo randama BPA.

Per pastaruosius kelis dešimtmečius ši tyrimų sritis stipriai išsiplėtė, o kai kurių šalių vyriausybės skatina gamintojus atsisakyti bereikalingų plastikinių įpakavimų ir naudoti alternatyvas. Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų asociacija (angl. FDA) nuo 2012 m. uždraudė [9] naudoti BPA medžiagas kūdikių buteliukuose, puodeliuose ir mišiniuose. Maisto ir vaistų asociacija ėmėsi šių veiksmų reaguodama į Amerikos chemijos tarybos (angl. ACC) pateiktą peticiją dėl maisto priedų naudojimo.

Kadangi užrašas „be BPA“ tapo mada, gamintojai ėmėsi plastiko kūrimo pasitelkiant kitus bisfenolio junginius. Sąrašas prasideda BPS, BPF, BPAF, BPZ, BPP, BHPF ir t.t.. Visų jų pavadinimuose yra tas pats BP, nes turi tą pačią bisfenolio cheminę struktūrą. Kiekviena nauja bisfenolio versija turi nežymius skirtumus, panašiai kaip tiesiog pakeisti spalvą iš raudonos į mėlyną.

Kiti bisfenolio junginiai taip pat gali būti žalingi sveikatai

Ko gero plačiausiai naudojama BPA alternatyva yra BPS (bisfenolis S), kuris, kaip teigiama, atrodė tinkamas pakaitalas dėl mažesnio jo išsiskyrimo į maisto produktus. Buvo tikimasi, kad tokiu būdu sumažinus bisfenolio suvartojimą, sumažėtų ir jo žala, arba jos neliktų visai.

Plastiko gamintojai pradėjo ženklinti savo produktus užrašu be BPA (angl. BPA free), pakeičiant jį į BPS (bisfenolis S), BPF (bisfenolis F) junginius ir t. t.. Tačiau šių junginių saugumu [10] taip pat abejojama. Netgi nedidelė koncentracija BPS ir BPF gali sutrikdyti ląstelių funkciją, [11] o šių cheminių junginių veikimo principas išlieka panašus į BPA. Remdamiesi duomenimis iš 2018 m. atlikto tyrimo, [12] jį atlikę tyrėjai pabrėžia, kad gyvūnų modeliuose šie junginiai taip pat gali kelti grėsmę reprodukcinei sistemai.

https://www.youtube.com/embed/2_6R0fhGtHQ

Ši problema yra žinoma ir mokslininkai turi tinkamą terminą tam apibūdinti: pakaitalai. Daugelis cheminių junginių grupių kenčia nuo pernelyg panašių pakaitalų, įskaitant antipirenus (naudojamus balduose, transporto priemonėse ir elektronikoje), ftalatus (naudojamus kosmetikoje, asmens higienos gaminiuose, klijuose, plastikuose ir farmacijoje) ir polifluoralkilo medžiagas (naudojamas nelipniuose produktuose, tokiuose kaip teflonas).

Nėra prasmės gaišti laiko ieškant geresnės alternatyvos BPA plastikui, nes greičiausiai po 20 metų tyrimų reikės vėl keisti rekomendacijas. Tiesa, jei norite, galite išvengti bisfenolio taršos patys: neplaukite plastikinių indų indaplovėje, nedėkite jų į mikrobangų krosnelę, nenaudokite susidėvėjusio ir subraižyto plastiko, ir, žinoma, geriau rinkitės stiklą arba plieną.