Po 11 savaičių trukusios blokados Izraelis į Gazos ruožą įleidžia pagalbą

Po Izraelio blokados į Gazos ruožą įvažiavo pirmieji pagalbos sunkvežimiai, teigia JT

Izraelio kariuomenė paskelbė apie naują oro ir sausumos operacijų bangą visame Gazos Ruože bei nurodė evakuoti Gazos antrojo pagal dydį miestą Khan Yunis. Šioje teritorijoje anksčiau vyko didelės Izraelio operacijos, kurios paliko daug žalos ir sunaikino didelę dalį miesto.

Sekmadienį Izraelis taip pat pranešė leisiantis „pagrindinį“ humanitarinės pagalbos kiekį, siekiant užkirsti kelią bado krizei [1]. Jungtinės Tautos patvirtino, kad pirmieji penki sunkvežimiai su humanitarine pagalba, tarp jų kūdikių maistas, pirmadienį įvažiavo į daugiau nei dviejų milijonų gyventojų teritoriją per Kerem Šalomo kontrolės postą. Pagalbos pristatymą koordinuoja Izraelio gynybos organizacija Cogat.

JT humanitarinė vadovė Tom Fletcher pažymėjo, kad šis žingsnis yra „palankus“, tačiau pabrėžė, jog reikia gerokai daugiau pagalbos, kad būtų sprendžiama kritinė situacija Gazos ruože.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigė, jog sprendimas atnaujinti ribotą pagalbos tiekimą kilo po sąjungininkų spaudimo, kurie pareiškė, kad negalėtų remti Izraelio karinės operacijos, jei iš Palestinos teritorijos sklinda „bado vaizdai“.

Ekspertai įspėjo apie bado grėsmę, jei blokada, taikoma teritorijos gyventojams, nebus nutraukta.

Izraelis siekia spausti Hamas dėl belaisvių paleidimo, planuoja visišką Gazos kontrolę

Izraelis sustiprino savo karinę kampaniją Gazos ruože, teigdamas, kad siekia spausti Hamas paleisti likusius grobius, paimtus per 2023 m. spalio 7 d. ataką. Hamas atsakė, jog belaisvius paleis tik mainais į ilgalaikes paliaubas ir Izraelio kariuomenės pasitraukimą iš teritorijos.

B. Netanyahu paskelbė, kad Izraelis planuoja „užimti visą Gazą“ ir įsteigti naują pagalbos paskirstymo sistemą, kuri apeitų Hamas. Jis taip pat kalbėjo apie „savanorišką“ dalies Gazos gyventojų emigraciją į kitas šalis [2].

Izraelio planuojamas pagalbos paskirstymas sulaukė kritikos iš JT ir nevyriausybinių organizacijų, kurios teigia, kad jis neatitinka humanitarinių principų, kelia pavojų pažeidžiamiems gyventojams ir politizuoja pagalbą.

Humanitarinės organizacijos ragina didinti pagalbą

Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Kanados lyderiai kritikuoja Izraelio sprendimą apriboti humanitarinę pagalbą, ragindami sustabdyti karinę ofensyvą ir atverti prieigą prie pagalbos.

B. Netanyahu atsakė, kad tokie prašymai „prašyti Izraelio nutraukti gynybinį karą“ yra „didelė dovana“ teroristams ir kviečia daugiau tokių išpuolių.

JT atstovai teigia, kad Izraelis privalo užtikrinti maisto ir medicinos tiekimą pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Nepaisant to, daugelis tiekimų buvo sulaikyti arba nukreipti, kaltinant Hamasą pasisavinimu, kurį ši grupuotė neigia.

Humanitarinės organizacijos taip pat pabrėžia, kad Izraelio ir JAV remiamas pagalbos paskirstymas per specialius centrus Pietų Gazoje gali dar labiau atskirti žmones, išstumti pažeidžiamiausius ir pažeisti pagalbos nepriklausomumo principus.